ES investicijos keičia krašto veidą

Europos Sąjungos investicijos tarp Tauragės regiono savivaldybių tiesia naujus ryšius. Bendras plėtros planas ir strategija leidžia efektyviau išnaudoti išteklius, veržliau judėti pirmyn ir pakartoti sėkmės istorijas.

Paprašytas pateikti ES investicijų sukurta sėkmės istorijos pavyzdį Tauragės mieste, meras Dovydas Kaminskas pirmiausia nurodo „Šaltinio“ progimnazijos stadioną. „Tai – ne tik moderni sporto erdvė. Stadionas tapo vieta, kuri realiai kuria galimybes žmonėms judėti, stiprėti ir gerinti tiek fizinę, tiek emocinę sveikatą. Ypač vaikams ir jaunimui tai yra milžiniškas impulsas: sportas suteikia prasmingo užimtumo ir ugdo bendruomeniškumą. Šios investicijos, mano manymu, yra tiesioginė investicija į mūsų ateitį“, – dalijasi meras.

D. Kaminskas priduria, kad labai džiaugiasi ir kitais projektais, kurie per pastaruosius metus pakeitė mūsų krašto veidą – modernizuotos mokyklos, vientisas dviračių takų tinklas, elektriniai autobusai, Tauragės bendruomenių namai, dviračių saugyklos ir daugybė kitų iniciatyvų. „Kiekvienas projektas prisideda prie patogesnio, tvaresnio ir patrauklesnio gyvenimo Tauragės rajone ir įrodo, kad visi kartu kuriame šeimai draugišką savivaldybę“, – sako mūsų rajono savivaldybės meras.

Rezultatai – tarp geriausių Lietuvoje

Tauragės regiono plėtros tarybos vadovė Jurgita Choromanskytė pastebi: „Kad gražios vizijos taptų realybe, reikia įdėti daug nematomo darbo“. Pasak jos, Tauragės regiono savivaldybės yra mažos, tad kuriant ilgalaikius investicijų planus labai svarbu susitelkti, dalytis žiniomis, patarimais ir idėjomis.

Šiuo metu beveik 80 proc. regione suplanuotų projektų 2022–2030 m. laikotarpiui jau paskirtas finansavimas ir jie pradėti įgyvendinti.

„Savivaldybės jau seniai suprato, kad geras pasiruošimas ir ankstyvas startas leidžia pasiekti didesnę spartą. Per praėjusį finansinį laikotarpį dalyvavome pilotiniame projekte „Tauragė+“, kai buvo testuojama funkcinės zonos idėja. Įgijome patirties ir išmokome vertingų pamokų, kaip suvienyti jėgas ir išteklius siekiant bendro tikslo“, – paaiškina D. Kaminskas.

Švari ir sutvarkyta aplinka – patiems maloniau ir turistų daugiau

Išmoktos pamokos panaudojamos vystant bendrus projektus nuo turizmo skatinimo iki nuotekų dumblo tvarkymo. Antai iki 2028 metų vasario pabaigos bendrovė „Tauragės vandenys“ su Jurbarko, Pagėgių ir Šilalės vandenų įmonėmis įgyvendins daugiau negu 14 mln. eurų investicijų projektą sukurdama modernią nuotekų dumblo apdorojimo įrenginių sistemą, prisidedant prie švaresnės aplinkos ir klimato kaitos mažinimo.

Kitas svarbus proveržis laukiamas turizmo srityje. Lankymui pritaikyta eilė projektų, kurie geriau atvers gausius gamtos ir kultūros lobius bei rekreacinius išteklius Tauragėje ir kitose savivaldybėse. „Kalbant paprastai, norime, kad vietos žmonės galėtų atostogas leisti mėgaudamiesi mūsų regiono gamta ir vandenimis“, – sako Tauragės meras.

Tauragės meno mokykla

ES investicijos leis sutvarkyti ir aktyviam poilsiui ir stovyklavimui pritaikyti Balskų ir Šilalės tvenkinių, Jurbarko karjero, Užlenkio ežero pakrančių teritorijas. Neatpažįstamai pasikeis Draudenių ir Paršežerio ežerų pakrantės ir maudyklos. Ir tai – tik dalis pokyčių, kurie pakeis vietos žmonių laisvalaikį ir turistų požiūrį į visą Tauragės regioną.

Investicijos į gamtos ir kultūros objektų pritaikymą lankymui turėtų paskatinti vietos žmones imtis verslų. Juk piliakalnius, pažintinius takus, pilis, apžvalgos bokštus ir muziejus lankantys turistai norės įsigyti suvenyrų, skaniai pavalgyti, rasti nakvynę, išsinuomoti dviračius ar baidares ir t. t. „Tikiuosi, kad ES investicijų dėka startavę projektai bus tarsi meškerė mūsų apylinkių gyventojams, o žuvį jie tikrai išmoks pasigauti“, – kalba miesto vadovas ir prisimena, kiek daug vertės Tauragei suteikė Lietuvos kultūros sostinės vardas 2023 metais.

Stebina sugrįžtančius

O 2024 metais sekė kitas svarbus žingsnis – Tauragės rajono savivaldybė tapo pilotine Lietuvos savivaldybe, siekiančia klimato neutralumo.

D.Kaminskas atkreipia dėmesį, kad savivaldybė sparčiai mokosi ne tik iš savo patirties. Jo komandoje yra ne vienas žmogus, gyvenęs Vakarų Europos šalyse ir iš ten čia atvežęs vertingų praktikų. „Labai svarbu pamatyti ir suprasti, kaip gali būti kuriama aukštos kokybės gyvenamoji aplinka“, – apibendrina meras.

Jį džiugina, kai iš svetur po ilgo laiko į gimtinę sugrįžę tauragiškiai stebisi miesto pažanga. Pašnekovas mano, kad tokios nuostabos po dar 3–4 metų bus dar daugiau: „Šaltinio“ ir M. Mažvydo progimnazijoms draugiją sudarys atnaujinta Jovarų pagrindinės mokykla ir jos aplinka, vaikų reabilitacijos centras mokykla „Pušelė“, suremontuota Tauragės meno mokykla ir kt.

Vaikų reabilitacijos centras-mokykla

Daugiau dviračių, žalumos ir sveikatos

Be to, į mokyklas mokiniai ir mokytojai galės patogiai riedėti dviračiais. Iki 2030 m. Tauragėje numatoma įrengti 42,7 km dviračių takų – tinklas apraizgys visą miestą ir apylinkes.

Kad planai virsta realybe rodo neseniai Purienų gatvėje įrengtas 777 metrų ilgio ir 1,5 metro pločio pėsčiųjų takas su betoninių trinkelių danga, 2,5 metro pločio dviračių takas su asfalto danga. Greta – poilsio aikštelės su suoliukais ir šiukšliadėžėmis ir žalioji zona. Taip siekiama integruoti bevariklį transportą į bendrą transporto sistemą ir suteikti galimybes gyventojams dviračiais, paspirtukais ar pėsčiomis pasiekti svarbiausias kasdienes vietas – darbovietes, ugdymo, sveikatos priežiūros įstaigas.

„Šiuo metu įgyvendinami projektai turės labai didelę įtaką aktyviam tauragiškių gyvenimui. Visada sakau, kad kai yra kokybiška ir patogi infrastruktūra, atsiranda ir norinčių ja naudotis. Tokių ES investicijų ir galimybių aktyviai judėti dėka gerėja ne tik fizinė sveikata, bet ir emocinė savijauta. Aktyvus laisvalaikis mažina stresą, stiprina bendruomeniškumą, skatina šeimas daugiau laiko leisti kartu. Todėl labai džiaugiuosi, kad Tauragėje kryptingai investuojama į projektus, kurie realiai keičia žmonių kasdienybę ir kuria sveikesnę, aktyvesnę bendruomenę“, – dalijasi D. Kaminskas.

Jis įsitikinęs, kad didelį teigiamą poveikį žmonių sveikatai turės ir Tauragės miesto žalinimo planas – dar viena svarbi ES investicijų sritis. Logika paprasta: daugiau augalų ir želdinių mieste – daugiau deguonies ir pavėsio per vasaros karščius. Savivaldybės administracija yra užsibrėžusi pasodinti daugiau medžių, krūmų ir kitų augalų – didinti želdynų plotus mieste, įrengti naujas viešąsias žaliąsias erdves bei išnaudoti esamas teritorijas. Įgyvendinti šiuos planus padės ES investicijos. Per kelerius ateinančius metus tauragiškiai pokyčius išvys J. V. Kalvano ir Kartų parkuose, daugiabučių kvartale Dariaus ir Girėno gatvėje, Atgimimo aikštėje ir kitur.

Užs. Nr. 238