Pranešk naujieną
Prenumerata
Kontaktai
Savivaldybė suskaičiavo, kad kol kas preliminariais duomenimis nuo rugsėjo moksleivius auginančių šeimų, kurioms reikalinga finansinė parama, daugės penktadaliu. Skaičiai pribloškiantys – valstybės ir savivaldybės parama reikalinga kas trečiam rajono moksleiviui. Jiems mokykloje skiriami nemokami pietūs, padedama įsigyti būtiniausių mokyklinių prekių. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tokias šeimas vadina „susiduriančias su finansiniais iššūkiais“. Ir jų daugės – tvirtina kaimų mokyklų vadovai ir seniūnai. Tai kurgi ta 30 metų kuriama gerovės valstybė?
Prašymus priima nuo liepos 1 d.
Šeimoms, patiriančioms finansinių sunkumų, valstybė tiesia pagalbos ranką. Tokių šeimų vaikai turi teisę į nemokamą maitinimą (pietus) ir 78 Eur dydžio paramą mokinio reikmenims įsigyti, jeigu vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės nei 187,5 euro.
Ministerija ragina nelaukti mokslo metų pradžios ir moksleivių tėvams, jei jiems tokia parama reikalinga, kreiptis į už paramos skirstymą atsakingus savo gyvenamųjų savivaldybių specialistus. Kreipiantis tik dėl nemokamo maitinimo, prašymą-paraišką galima pateikti ir mokyklos administracijai. Kad šeimos galėtų iš anksto pasiruošti naujiems mokslo metams, prašymai dėl paramos mokiniams savivaldybėse priimami jau nuo liepos 1 d. Norintys gauti paramą mokinio reikmenims įsigyti prašymus savivaldybėms gali pateikti iki spalio 5 dienos. Dėl nemokamo maitinimo galima kreiptis visus mokslo metus, pablogėjus šeimos finansinei situacijai.
Išimties atvejais nemokamas maitinimas ir parama mokinio reikmenims įsigyti gali būti skiriama ir tuomet, kai šeimos pajamos didesnės, tai yra vienam šeimos nariui per mėnesį neviršija 250 eurų. Tokie atvejai gali būti, pavyzdžiui, liga, nelaimingas atsitikimas, vieno iš tėvų mirtis, kai motina ar tėvas vieni augina vaiką, kai bendrai gyvenantys asmenys augina tris ir daugiau vaikų ar bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų yra neįgalus.
Džiugi žinia ta, kad nuo rugsėjo 1-osios nemokamus pietus, nevertinant pajamų, galės gauti visi priešmokyklinukai ir pirmokai, tereikės užpildyti supaprastintą prašymą-paraišką.
Paramą gaus 20 proc. daugiau
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skaičiuoja, kad nuo rugsėjo 1 d. nemokamą maitinimą mokykloje gaus apie 100 tūkst. mokinių, iš kurių 27 tūkst. priešmokyklinukų ir 28 tūkst. pirmokų. Parama mokinio reikmenims įsigyti bus suteikta apie 50,7 tūkst. mokinių. Aritmetika paprasta – maždaug pusei šalies moksleivių reikalinga finansinė parama, nes jų tėvams vieniems aprūpinti savo vaiką, pavalgydinti ir apipirkti mokyklai sudėtinga.
Tauragėje padėtis kiek geresnė nei statistinė Lietuvos. Kaip „Tauragės kurjerį“ informavo Tauragės rajono savivaldybė, praėjusiais mokslo metais rajone mokėsi 4572 mokiniai. Nemokamas maitinimas buvo skirtas 1137 moksleiviams. Parama mokinio reikmenims suteikta 930 mokinių.
Planuojama, kad nuo rugsėjo Tauragės rajono mokyklose mokysis 4573 mokiniai. Paramą mokinio reikmenims įsigyti artėjančiais mokslo metais gaus 10 proc. daugiau moksleivių – 1050, nemokamą maitinimą – 20 proc. (1400).
Anot savivaldybės mero patarėjo ryšiams su visuomene Kasparo Bertašiaus, taip yra todėl, kad keičiasi pajamų apskaičiavimo metodika.
Kaimo mokyklos direktorius: „Kur ta gerovės valstybė?“
Kad ir kaip besikeistų šeimos pajamų skaičiavimo metodika, tapti „šeima, susiduriančia su finansiniais iššūkiais“, gyvenančia ant skurdo ribos, nesmagu.
Paskutinį mėnesį Gaurės pagrindinei mokyklai vadovaujančio Kęstučio Makausko nuomone, kaimuose tokių šeimų tik daugės. Darbo kaime nėra – Gaurėje veikia vos kelios nedidelės medienos perdirbimo įmonės, parduotuvė, seniūnija ir mokykla. Nemokamas maitinimas praėjusiais mokslo metais iš 100 mokyklos moksleivių buvo skirtas maždaug pusei, naujais mokslo metais tokių vaikų Gaurėje, neskaitant priešmokyklinukų ir pirmokų, daugės.
– Nežinau, kur ta gerovės valstybė, bet tikrai ne kaime. Yra šeimų, kurios iš tikrųjų labai sunkiai verčiasi, vienišų tėvų yra. Kaime rasti darbo sudėtinga, neretas važinėja į miestą. Žinoma, Vilniuje yra kas gerai gyvena ir pajamos žmonių auga. Mano paties keletas giminaičių Vilniuje dirba, tikrai uždirba solidžius atlyginimus, o kaime, jei žmogus minimalią algą gauna, džiaugiasi, – sako K.Makauskas.
K.Makauskas, kaip ir kitų keturių kaimų pagrindinių mokyklų direktoriai, jau gavo atleidimo lapelį – nuo rugsėjo 1-osios prie didesnių miesto mokyklų jungiamos Gaurės, Pagramančio, Lauksargių, Batakių ir Lomių nebetenka juridinio savarankiškumo. Direktoriams bus išmokėtos 2 mėnesių išeitinės kompensacijos. K.Makauskas – fizikos ir matematikos pedagogikos specialistas, tačiau sako, kad greičiausiai bus bedarbis, nes darbo mokykloje bent kol kas neranda.
– Savivaldybė skaičiavo, kad labai daug sutaupys prijungdama kaimų mokyklas prie miesto, o galų gale atleidžia tik direktorius. Dar juokingiau – pagrindinis reorganizacijos tikslas, kaip skelbė, buvo mokymo kokybės gerėjimas. Taip išeina, kad direktorius išmes, dėl to mokymo kokybė pagerės, daugiau neatleidžiamas nė vienas darbuotojas. Ne savęs gailiu, mokyklos savarankiškumo gaila, po kelerių metų jos Gaurėje nebeliks, jau dabar tėvai vaikus į miestą veža, tik kažkodėl ne į Jovarų pagrindinę, prie kurios prijungta Gaurės mokykla, o į kitas mokyklas, – kalbėjo K.Makauskas.
Batakių pagrindinėje mokykloje praėjusiais mokslo metais nemokamas maitinimas buvo skirtas per 40 proc. mokinių. Taip pat iš pareigų atleidžiamas šios mokyklos direktorius Rimvydas Varanavičius sako, kad nuo rugsėjo paramos reikalingų mokinių bus daugiau. Jo įžvalgos panašios kaip kolegos Gaurėje – kaime darbo beveik visai nėra, gal tik pas ūkininkus.
– Jei dar mokyklos nesunaikintų, jei prie Batakių būtų Lomių mokyklą prijungę, stipresnis kaimas būtų. O dabar kas? Nebeliks Tauragės rajone kaimo mokyklų visai tuoj. Jos bus valdžios sunaikintos. O mūsų mokykloje kitais mokslo metais nebus nė vienos jungtinės klasės. Ir tikrai reikėjo naikinti jos savarankiškumą? Pagalvokite apie vaikus, kuriems reikia į miestą kasdien važiuoti. Ne 2 kilometrus, o 20 km į vieną galą, – taip pat apmaudžiai kalbėjo R.Varanavičius.
Neišmokome valstybei duoti
Bene ilgiausiai – nuo pat nepriklausomybės pradžios seniūnu dirbantis Mažonų seniūnijos seniūnas Jonas Samoška stebisi – taip, paramos gavėjų daug, tačiau kai važiuoji per apylinkes, kai matai Tauragės priemiestyje dygstančius naujus namus, kai kada net „pilis“, stebiesi, ar tikrai Tauragėje tiek daug vargstančių šeimų.
– Ką pastebėjau per daugelį metų. Yra šeimų, kurių oficialios pajamos iš tikrųjų mažos, tačiau jos turi kitų, atsitiktinių pajamų šaltinių. Būna, žmogus prašo vienkartinės pašalpos, mes nuvažiuojam patikrinti jo buities sąlygų, tai žinot, ko gero, nei jūs, nei aš tokių vonių neturim ir taip prabangiai negyvenam, – stebisi J.Samoška. – Ir kai pradedi analizuoti, paaiškėja, kad tas pašalpos prašantis žmogus iš tikrųjų neturi pajamų.
Kažkas mūsų valstybėje negerai – įsitikinęs J.Samoška. Jis mano, kad per 30 nepriklausomybės metų Lietuva taip ir nesugebėjo sutvarkyti nelegalių pajamų.
– O paskui dejuojam, kad blogai gyvenam. Valstybės apskaita turi būti griežtesnė. Kas ir kaip apmaudu, per nepriklausomybės metus taip ir neišmokome savo valstybei duoti, o tik iš jos prašyti, – svarsto seniūnas.
J.Samoškai labiausiai apmaudu, kad sunkiausiai verčiasi tie žmonės, kurie paskutinėmis išgalėmis sąžiningai kabinasi į gyvenimą – pasitaiko, kad gaudami minimalų atlygį negauna jokių pašalpų, o tie, kurie išsiperka verslo liudijimus, neretai visų savo pajamų neparodo ir vėliau pretenduoja į valstybės paramą.
– Žinoma, sunku įsivaizduoti, kad žmogus per mėnesį gali išgyventi iš 180 Eur ar mažiau. Jei iš tikrųjų taip, tuomet tikrai baisu, – sako seniūnas.
Meras: dalis sprendimų politikų rankose
Tauragės meras Dovydas Kaminskas pripažįsta – daugelis būtinų sprendimų politikų rankose. Kodėl per 30 metų Lietuva taip ir nesugebėjo savo piliečiams suteikti galimybės uždirbti orų atlyginimą, tikslaus atsakymo jis neturi.
– Man atrodo, kad per mažai investuojame į žmogaus galimybių sukūrimą, nes kas yra ta gerovė? Ar gerovė yra tada, kai tau viskas paduodama, ar tada, kai orų gyvenimą gali susikurti savo rankomis, tai yra sąžiningai užsidirbti? Mano žiniomis, 8 proc. Lietuvos žmonių gyvena žemiau skurdo ribos (Statistikos departamento duomenimis, 2019 m. žemiau skurdo ribos Lietuvoje gyveno 11,1 proc. žmonių, – red.). Man kyla klausimas – ar šie žmonės gauna visas galimybes gauti tinkamą išsimokslinimą, galimybę dirbti? – svarstė rajono vadovas.
Kita bėda, D.Kaminsko nuomone, ta, kad pašalpų dydis Lietuvoje artėja prie minimalaus užmokesčio dydžio.
