fbpx

Daugiau nei 77 tūkst. eurų galėję pasisavinti žmonės siunčiami į teisiamųjų suolą

Dalintis:

Klaipėdos apygardos prokuratūroje baigta ir teismui perduota baudžiamoji byla, kurioje Šilalės mieste registruotos bendrovės vadovei ir ten pat dirbančiam vadybininkui, faktiškai vadovavusiam įmonės veiklai, pareikšti kaltinimai dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, didelės vertės turto pasisavinimo bei neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo. Vadybininkas taip pat kaltinamas ir dėl neteisėto praturtėjimo.

Ikiteisminį tyrimą organizavo ir jam vadovavo Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Dalia Stonienė, jį atliko Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnai.

Remiantis tyrimo metu surinktais duomenimis, naudotų automobilių prekyba užsiimančios bendrovės vadovė kartu su įmonėje dirbančiu vadybininku siekė nuslėpti iš automobilių prekybos gautas pajamas, išvengti mokesčių mokėjimo ir taip pasisavinti bendrovės pinigines lėšas. Manoma, jog nuo 2017 m. kovo iki 2019 m. sausio už beveik pusšimtį parduotų „Audi“, „Volvo“, „Peugeot“, „Lexus“, „BMW“ ir kitų gamintojų automobilių kaltinamieji bendrai gavo daugiau nei 77 tūkst. eurų, kurių neįtraukė į įmonės apskaitą. Skaičiuojama, kad dėl šios galimai neteisėtos veiklos į valstybės biudžetą nebuvo sumokėta daugiau nei 23 tūkst. eurų pridėtinės vertės ir pelno mokesčių.

Įtariama, kad kaltinamieji, galimai siekdami pasisavinti įmonei priklausančius pinigus, pateikdavo pirkėjams suklastotus dokumentus, kuriuose parduodamų automobilių kaina būdavo nurodoma mažesnė, nei ją gaudavo iš pirkėjų. Surinkti duomenys parodė, kad automobilių kaina pirkimo-pardavimo sutartyse bei pinigų paėmimo kvituose, kai kuriais atvejais, būdavo sumažinama perpus. Taip pat surinkta duomenų, jog transporto priemonių pardavimo dokumentuose būdavo nurodomas ne tas automobilio pirkėjas, iš kurio realiai būdavo gaunami grynieji pinigai.

Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui.

Už didelės vertės turto pasisavinimą Baudžiamajame kodekse numatyta griežčiausia bausmė –laisvės atėmimas iki dešimties metų, o už mokesčių vengimą valstybės institucijoms teikiant neteisingus duomenis apie pajamas, kai mokesčių suma viršija 100 MGL – laisvės atėmimas iki ketverių metų. Už apgaulingą apskaitos tvarkymą galima griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki ketverių metų, už dokumentų klastojimą – iki trejų metų. Tas, kas turėjo nuosavybės teise didesnės negu 500 MGL vertės turtą, žinodamas, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, griežčiausiai gali būti nubaustas laisvės atėmimu iki ketverių metų.

Prokuraturos.lt inform.

Dalintis:

About Author

Rekomenduojami video:

Palikite komentarą