Teismas spręs, kas kaltas dėl nušliaužusio Jūros šlaito

Šiandien Klaipėdos apygardos teisme pradedama nagrinėti Tauragės rajono savivaldybės ir Šilutės UAB „Stamela“ ginčo byla dėl Jūros krantinės šlaito sutvarkymo.

Kaip informavo Klaipėdos apygardos teismas, šioje byloje ieškovė – Tauragės rajono savivaldybė – prašo įpareigoti atsakovę – UAB „Stamela“ – sutvarkyti Jūros krantinę. Teismo prašoma įpareigoti bendrovę „Stamela“ per 6 mėnesius ištaisyti darbų defektus: sutvarkyti Jūros upės krantinę, pašalinant nuošliaužą, ir pėsčiųjų tako deformacijas, užtikrinant krantinės šlaito ilgalaikį stabilumą. Tauragės rajono savivaldybė teismo taip pat prašo nustatyti sprendimo vykdymo tvarką, nurodyti, kad, atsakovei neištaisius defektų per sprendime nurodytą terminą, defektus atsakovės lėšomis turi teisę ištaisyti pati ieškovė ar jos pasitelkta įmonė.

Jūros krantinės pėsčiųjų tako rekonstrukcijos projektas buvo baigtas 2014 metais, tačiau jau 2015-ųjų vasarį įsmuko keletas tako trinkelių, dar po metų nuslinko dalis šlaito, o 2017 metų vasaros pabaigoje įgriuva pasiekė ir pėsčiųjų taką. 2018 metų vasarį savivaldybė pasirašė darbų rangos sutartį su „Stamela“ dėl krantinės atstatymo. Rudenį Jūros krantinės takas buvo atstatytas, šlaitas sutvirtintas. Darbų vertė siekė per 335 tūkstančius eurų. 2019 metais, po žiemos, šlaitas vėl pradėjo slinkti, o šių metų pavasarį visai subyrėjo – nugarmėjo į upės vandenį.

Nugriuvusi Meilės alėja užtverta. Daivos Žebelienės nuotrauka

Pasak UAB „Stamela“ vadovo Mato Liepio, bendrovė padarė viską, kas buvo numatyta projekte, ir teismo prašys skirti šios srities ekspertą, kuris nustatytų, kodėl krantinė nušliaužė.

– Savivaldybė užklausė mūsų, kodėl taip galėjo atsitikti, mes išsakėme savo poziciją. Mes turime savo tiesą, savivaldybė savo. Kilo teisminis ginčas. Tačiau mes dirbome pagal projektą. Darbus atlikome taip, kaip buvo suprojektuota. Atsitiko taip, kad nušliaužė šlaitas. Mes, kaip rangovas, matome, kad problema kažkur giliau. Viena – gruntiniai vandenys giliau, ko nematėm ir negalėjom matyti, nes mums, kaip rangovui, nebuvo parodyta. Jau po visko, kai bandėme ištyrinėti, viršuje gyventojų sklypuose yra nelegalūs šuliniai – tai irgi galėjo turėti įtakos. Toje vietoje, kur dirbome, nesimatė, kad trijų metrų gylyje yra šaltiniai. Sužinojome, kad ir anksčiau čia buvo probleminė vieta, o mes gi nevietiniai. Pagal paskelbtą viešąjį konkursą atėjom dirbti šio darbo ir turim, ką turim. Jei trumpai – nebuvo rasta priežastis ir ji nepanaikinta iš senų senovės. Tai ir gavosi ginčytinas klausimas, – savo poziciją išsakė statybos įmonės vadovas M.Liepis.

Jis įsitikinęs, kad teismas skirs ekspertizę, įmonė jau ėmėsi iniciatyvos surasti šios srities ekspertą.