Kas antras respondentas visiškai arba iš dalies sutinka su teiginiu, kad priverstinė sterilizacija arba priverstinis nėštumo nutraukimas moterims, turinčioms tam tikrą negalią – pateisinamas. Tokius duomenis atskleidė Panevėžio ir Tauragės rajonuose atlikta apklausa.
Tyrimas taip pat parodė, kad teisė kurti šeimą moterims su negalia nepripažįstama. Teiginiui, kad pasirinkdamos turėti vaikų moterys su negalia elgiasi neatsakingai, prieštaravo tik 38% apklaustųjų. Anot lygių galimybių ekspertų, tai rodo visuomenės – tiek specialistų, tiek artimųjų – palaikymo stoką, patiriamo socialinio spaudimo ir diskriminacijos mastus.
Apklausa taip pat atskleidė, kad didelė dalis respondentų (3–4 iš dešimties) neturi aiškios nuomonės, vertindami moterų su negalia padėtį. Pavyzdžiui, pritarę teiginiui, kad negalia nėra kliūtis moterims būti seksualioms (su tuo visiškai arba iš dalies sutiko 61 proc. apklaustųjų), tik 32 proc. pripažino, kad galėtų turėti romantinių santykių su neįgaliu žmogumi.
Kas antras (49 proc.) sutiktų, kad darbe vadovautų moteris su negalia. Keturi iš dešimties teigė manantys, kad matoma moters negalia neturėtų būti kliūtis dirbti laidos vedėja televizijoje, tačiau beveik tiek pat (35 proc.) tuo pat metu mano, kad moterims su negalia į politiką geriau nelįsti.
Ankstesni tyrimai rodo, kad moterų, turinčių negalią, sprendimas palikti smurtinius santykius taip pat vertinamas mažiau palankiai nei tokių moterų, kurios negalios neturi. Praėjusių metų sausį keliuose Lietuvos regionuose vykdytas tyrimas parodė, kad apie 90 proc. visuomenės linkusi palaikyti moteris, bandančias palikti smurtautojus. Tačiau moterų su negalia atveju toks palaikymas vos 53 proc.
Apklausą Lygių galimybių plėtros centro užsakymu atliko „Spinter research“.
Pranešk naujieną
Prenumerata
Kontaktai