Ukrainos karys žuvo gelbėdamas vaiką

Žurnalisto darbą Ukrainoje apsunkina ne tik įvairūs karinės padėties draudimai, bet ir tai, kad šalies agresijos išvarginti žmonės, ypač regionuose arti Rusijos sienos, bijo atvirauti ir fotografuotis. Ypač tose vietovėse, kurios buvo okupuotos, o vėliau išlaisvintos, gyventojai neslepia, kad nėra tikri, ar okupantai negrįš, o grįžę jų nenubaus už bendravimą su iš Lietuvos atvykusiu žurnalistu. Šįkart – pasakojimas iš Charkovo.

Istorija apie tris žmones

Apmaudu, kai išgirsti labai įdomaus nutikimo užuominą, tačiau pašnekovas kategoriškai atsisako apie tai pasakoti. Kiti liudininkai dažnai irgi tyli arba jų net nebūna, o okupuotose vietovėse išvis buvo pasilikę labai mažai žmonių.

Įdomios, bet neišgvildentos ir neiliustruotos istorijos neduoda ramybės, ir kartais norisi surizikuoti iškloti jas neužbaigtas. Šis pasakojimas apie karį, kuris žuvo gelbėdamas vaiką, nebus pilnas, nes kario mama ir žmona atsisakė kalbėti ir nepanoro duoti žuvusiojo nuotraukos.

Iš tikrųjų tai istorija apie tris žmones. Apie 27-erių metų Olegą, jo mamą Mariną ir medicinos seserį Tamarą, kuri galimai ir yra tikroji šios istorijos herojė. Su Tamara susitikti man patarė viešbučio Charkove administratorė, kai pasiskundžiau vėl atsinaujinusiu stuburo skausmu. Administratorė pasakė, kad gretimame name gyvena medicinos sesuo Tamara, turinti savo masažo kabinetą.

Sužinojusi, kad esu žurnalistas ir rašau apie karą, Tamara liūdnai tarstelėjo, jog jos sūnus Dima kovoja fronte, o netikras jo brolis Olegas neseniai mūšyje žuvo.

– Olegas buvo savotiškas, jis taip ir nesusidraugavo nė su vienu iš mano šešių vaikų, kurių tris pagimdė jo mama, – pasakojimą pradėjo iškalbinga ir energinga penkiasdešimtmetė seselė.

Tamara papasakojo, kad užaugo kaime netoli Charkovo, o ištekėjo 17 metų, mokydamasi medicinos mokykloje. Su vyru susilaukė trijų vaikų, vėliau išsiskyrė, nes vyras esą nutolo nuo šeimos, pradėjo išgėrinėti, pradingdavo naktimis pas kitas moteris.

Vaizdai iš Charkovo. Eldorado Butrimo nuotrauka

Tapo šešių vaikų mama

Jauna moteris pasitarė su mama ir nusprendė, kad ir vaikams, ir jai bus geriau vienai. Po kiek laiko Tamara susipažino su dabartiniu savo vyru, santechniku Sergejumi, kuris tuo metu kaip tik irgi skyrėsi su žmona.

– Mama šiai santuokai nepritarė, gąsdino, kad pražūsiu, nes Sergejus į mano namus atsivedė tris mažus vaikus, aš turėjau tapti mama visam šešetui. Visi tada stebėjosi, kad Sergejaus žmona išsižadėjo savo vaikų, bet taip jau nutiko, nežinau, ar ji pati sugalvojo gyvenimą pradėti „nuo nulio“, ar jos meilužis kaukazietis nenorėjo auginti svetimų vaikų, – svarstė seselė.

Išgyventi gausiai Tamaros šeimai buvo nelengva, nes Ukrainai atsiskyrus nuo sovietų sąjungos prasidėjo sumaištis, tapo sunku su darbais, ėmė kilti kainos.

– Buvo sunku, tačiau mūsų šeima buvo darni ir draugiška, o aš laiminga, nes pagaliau turėjau mylintį ir rūpestingą vyrą, – tvirtino moteris.

Buvusi Sergejaus žmona Marina pagimdė naujam vyrui sūnų Olegą, įsidarbino pardavėja drabužių prekyvietėje, tačiau ankstesniais savo vaikais visiškai nesidomėjo.

– Aš buvau savotiška akiplėša, prieš rugsėjo 1-ąją nuvažiuodavau pas Mariną į turgų ir pareikalaudavau drabužių jos biologinėms atžaloms, – prisiminė seselė.

Marina turbūt nenorėjo, kad greta prekiaujantys prekeiviai sužinotų tiesą, todėl nors ir nenoriai, bet drabužių vaikams pripirkdavo. Tačiau apie vaikus neklausinėdavo, nesidomėjo jais, Tamara ir neprašoma jai trumpai viską susakydavo – kas ir kaip sirgo, ką mėgsta, kaip mokosi.

Vėliau Mariną net pavyko įtikinti retkarčiais pasimatyti su Tamaros globojamais vaikais – dviem mergaitėmis ir berniuku.

– Kelis kartus pas mus savaitgaliui buvo atvažiavęs ir Olegas, tačiau labai artimais draugais jis nė su kuo netapo, – prisiminė Tamara.

Vienintelė kulka

Su savo vaikais iš pirmosios santuokos Marina nepanoro dažniau bendrauti net anksti mirus jos antrajam vyrui. Užtat Tamara gerai pažinojo Olego žmonos mamą Leną, irgi medicinos seserį, su kuria buvo daug metų kartu dirbusi.

Lena Tamarai esą papasakodavo, kad be tėvo užaugęs Olegas buvo sunkaus charakterio, išgėrinėjo, kėlė skandalus, negrįždavo naktimis, nesirūpino pirmagimiu. Be to, ne kartą turėjo reikalų su policija, nes buvo įsivėlęs ir į muštynes, ir į vagystes. Karo išvakarėse Olegas buvo sulaikytas dėl narkotikų platinimo, už tai jam grėsė baudžiamoji atsakomybė.

– Tai galimai buvo viena priežasčių, kodėl jis, prasidėjus karui, iš karto užsirašė savanoriu į frontą, bet tai tik mano pasvarstymai, – tarstelėjo Tamara.

Kad Olegas žuvo, Tamarai pirmoji pranešė Lena. Vaikinas mirė savo 28-ojo gimtadienio išvakarėse per rugsėjį prasidėjusį kontrpuolimą, kai jo būrys vadavo vieną nedidelį kaimelį Charkovo regione netoli Balaklėjos.

Olegas žuvo netikėtai ir apmaudžiai, gelbėdamas į susišaudymo epicentrą išbėgusį berniuką. Vaikinas pamatė, kaip iš vieno namo, į kurį ką tik pataikė rusų bomba, išbėgo vaikas ir ėmė šaukti, kad jo mama sužeista ir miršta.

Tuo metu kaip tik vyko mūšis dėl tos gatvės, vienoje pusėje slėpėsi Rusijos kariai, o kitoje juos atakuojantys ukrainiečiai, aplink be perstojo zvimbė kulkos. Olegas, net neperspėjęs kovos draugų, prišoko prie vaiko, griebė jį ir griuvo į pakelės griovį savo kūnu uždengdamas berniuką.

Kai po kelių minučių priešas atsitraukė į kitą gatvę, draugai pribėgo prie Olego, tačiau šis jau buvo negyvas. Vėliau paaiškėjo, kad į jį pataikė vienintelė kulka, atskriejusi tiesiai į širdį pro neperšaunamos liemenės kraštą. Berniukas buvo permirkęs Olego krauju ir labai persigandęs, tačiau sveikas, jo mamą irgi pavyko išgelbėti.

Olego žūtis labai sukrėtė Mariną, apie tragediją sužinojusi Tamara iš karto jai paskambino, bet su moterimi beveik nesusikalbėjo, nes ši buvo išgėrusi saują raminamųjų. Tamara prikalbino tris Marinos vaikus nuvykti pas savo biologinę mamą, palaikyti ją ir kartu nuvažiuoti prie Olego kapo. Po šios tragedijos Marina netikėtai ėmė dažniau skambinti Tamarai.

– Kai paskutinį kartą kalbėjau su ja telefonu, žinote, ką ji pasakė, ogi tai, kad Dievas tokiu būdu, matyt, ją nubaudė už tai, jog išsižadėjo kitų trijų savo vaikų, – prisiminė Tamara.

Tamara bandė moterį raminti, sakė, kad jos vaikai niekur nedingo, tačiau Marina apmaudžiai tarstelėjo – „Netiesa, jie žodžiu „mama“ kreipiasi į tave, o mane vadina vardu. Likau vienui viena ir pati esu kalta dėl šito“.

Tamaros prašiau prikalbinti Mariną duoti man interviu, tačiau ši kategoriškai atsisakė, kaip kad atsisakė ir Olego žmona. Be jų sutikimo Tamara irgi nepanoro bent parodyti šeimos nuotraukų.

Parengė Eldoradas Butrimas

Projektas „Ties riba“