Tvarūs maisto vartojimo įpročiai. Kaip atrodo Tauragės apskritis?

Dalintis:

Nors kas dešimtas pasaulio gyventojas badauja, kasmet išmetama virš 2,5 milijardo tonų maisto produktų. Preliminariais skaičiavimais, vien Lietuvoje, kiekvienas gyventojas išmeta apie 60 kg maisto produktų, kurie dar gali būti suvartojami. Lietuvoje pirmą kartą sudarytas šalies maisto vartojimo įpročių žemėlapis parodė, kurios Lietuvos apskritys pasižymi atsakingu požiūriu, o kurioms dar reikia pasistengti. Nors bendrai žvelgiant tarp Lietuvos apskričių atotrūkis nėra didelis, Tauragės apskritis išlieka viena iš atsakingiausių.

Pirmasis toks žemėlapis Lietuvoje

Šalies maisto vartojimo tvarumo žemėlapis pirmą kartą sudarytas, duonos ir šaldytos produkcijos gamintojos, įmonės „Mantinga“ iniciatyva.

„Kaip vienam didžiausių šalies maisto gamintojų, mums itin svarbi yra maisto švaistymo problema. Pagal atliktą visuomenės nuomonės apklausą parengtas maisto vartojimo įpročių indeksas atskleidžia ne tik gyventojų įpročius bei polinkį išmesti nebevartotinus produktus, bet ir spontaninį maisto gaminių pirkimą, požiūrį į perteklinį vartojimą, kitus svarbius tvaraus maisto įsigijimo ir vartojimo aspektus“, – sako „Mantinga Group“ generalinis direktorius Mantas Agentas.

Šia iniciatyva norima atkreipti visuomenės dėmesį į maisto švaistymo problemą, taip pat paskatinti atsakingą maisto pirkimą, suplanavus savo poreikius.

Lietuvos apskričių maisto vartojimo įpročių žemėlapis sudarytas remiantis „Spinter tyrimų“ atlikta reprezentatyvia visuomenės apklausa. Tyrimo rezultatus nulėmė skirtingų aštuonių tvaraus vartojimo aspektų visuma, pagal kurią kiekvienai šalies apskričiai priskirtas atsakingo maisto vartojimo įpročių indeksas (balai nuo 1 iki 10).

Tauragės apskrities rezultatai džiugina

Atlikus visuomenės apklausą paaiškėjo, jog Tauragės apskritis – viena iš atsakingiausių maisto vartojimo atžvilgiu apskričių (priskirtas indeksas – 8,1 balo iš 10) – yra trečioje vietoje Lietuvoje.

Vienas ryškiausių netvaraus maisto vartojimo bruožų – jo išmetimas. Beveik 44 % apklausoje dalyvavusių tauragiškių teigė, jog jie maždaug kartą ar kelis kartus per mėnesį išmeta jau pagamintą, bet nesuvalgytą maistą. Toks pats procentas (beveik 44 %) apklaustųjų, pagamintą maistą suvartoja, todėl jo išmesti netenka.

Kitas su tvariu maisto vartojimu susijusių aspektų – kaip dažnai perkame maisto produktus. Kuo dažniau tai daroma, tuo netvariau – apsipirkimai būna spontaniški, didėja rizika nusipirkti nereikalingų produktų, nesuvartoti turimų. Tauragės apskrities gyventojai dažniausiai apsipirkinėja kas 2-3 dienas (53 %). Kasdien maisto produktus perka beveik 13 %. Nors apsiperkama gana dažnai, galima pasidžiaugti, kad didžiausia dalis tauragiškių (53 %) apsiperka atsakingai, pagal iš anksto sudarytą pirkinių sąrašą, nors kartais apsiperka ir spontaniškai. Dar beveik 13 % griežtai apsipirkinėja tik susidarę pirkinių sąrašą iš anksto. Tarp Lietuvos apskričių šis rodiklis gana panašus – planingai maistą perka apie 60 % gyventojų, o spontaniškumu pasižymi kas dešimtas respondentas, dažniausiai apsiperkama kas 2-3 dienas.

Paklausus tauragiškių, ar jie rinktųsi nestandartinės išvaizdos, prasčiau atrodančią nei įprastai produkciją, didelė dalis – beveik 57 %, atsakė, jog rinktųsi, jei jos kaina būtų mažesnė nei standartinių produktų. Tai populiariausias atsakymas ir kitose Lietuvos apskrityse, o tvariausios šiuo aspektu – Alytaus ir Utenos apskritys.

Pabaigai, dar vienas aspektas – požiūris į maisto švaistymą. Net 75 % tauragiškių neigiamai vertina faktą, kad maistas yra išmetamas. Kiek daugiau nei 12 % tai nelabai rūpi, o toks pats procentas gyventojų galvoja, kad išmesti perteklinius, jau nebetinkamus vartoti produktus yra visiškai normalu. Žvelgiant bendrai į Lietuvos statistiką, didžioji dauguma – daugiau nei 70 proc. maisto išmetimą vertina neigiamai.

Kaip atrodo Lietuva?

Tarp šalies regionų aukščiausią atsakingo maisto vartojimo įpročių indeksą be Utenos pelnė ir antrą vietą dalinasi net trys apskritys, įvertintos 8,1 balo – Alytaus, Tauragės ir Vilniaus. Trečioje vietoje liko Kauno ir Telšių apskritys (po 7,6 balo).

Pagal tyrimo metu nagrinėtų skirtingų kriterijų visumą žemiausios indekso pozicijos atiteko Klaipėdos (7,2 balo), Šiaulių (7,1 balo), Marijampolės ir Panevėžio (7 balai) apskritims, kurios pagal tyrimo rezultatus pateko į nepakankamai tvarų požiūrį turinčių apskričių kategoriją.

„Džiugu, kad nė viena šalies apskritis nepasižymi itin dideliu abejingumu į tvarų maisto pasirinkimą ir vartojimą. Nors visuomenėje turime tiek pakankamai tvarumu besidominčių, tiek abejingiau į maisto švaistymą žiūrinčių šiuo klausimu, tačiau bendrai vertinant tyrimo rezultatus, galime drąsiai teigti, kad Lietuva juda teisinga linkme – vis daugiau šalies gyventojų supranta atsakingo maisto vartojimo svarbą“, – sako M. Agentas.

Dalintis:

About Author

Rekomenduojami video:

Palikite komentarą