Praėjusių metų rudenį vienas turtingiausių žmonių Brazilijoje Thane Chiquinho Scarpa paskelbė norįs palaidoti savo milijono vertės „Bentley“ automobilį – tam, kad galėtų važinėti juo ir po mirties. Tačiau kai apsuptas žurnalistų lemtingąją dieną automobilis riedėjo į amžinojo poilsio vietą, Scarpa susigraudino ir išrėžė įkvepiančią kalbą. „Daugelis žmonių mane pasmerkė už tai, kad laidoju savo automobilį. Bet juk mes laidojame daug vertingesnius dalykus – artimuosius. Su sveikais organais, kurių reikia kitiems. Tai – pats didžiausias švaistymas šiame gyvenime,“ – teigė socialinę reklaminę akciją surengęs brazilas.
Išties, daugeliui sunkiai sergančių žmonių donorystė – bilietas į naują gyvenimą. Svarbu suvokti, kad nė vienas nesame apsaugotas nuo ligų. Bet kuris galime atsidurti tarp tų šimtų Lietuvos žmonių, kaip išsigelbėjimo laukiančių organų persodinimo.Pasak Nacionalinio transplantacijos biuro (NTB) Komunikacijos skyriaus vedėjos Rasos Pekarskienės, pirmoji transplantacija Lietuvoje atlikta 1970-aisiais. Pernai mūsų šalyje atliktos 156 transplantacijos. Iš viso nuo 2002 metų – 756. Kilnių žmonių dėka vieniems buvo suteikta viltis gyventi, kitiems pagerinta gyvenimo kokybė. Šiais metais Lietuvoje netgi vyks kasmetinės Europos žmonių su persodintomis širdimis ar plaučiais federacijos sporto žaidynės.NTB duomenimis, šiuo metu inkstų transplantacijos laukia 113 asmenų (du vaikai), širdies – 16 (3 vaikai), kepenų – 27 (6 vaikai), širdies ir plaučių komplekso – 4, kasos ir inksto komplekso – 4, ragenų – 153 (5 vaikai). Iš viso – 321 sunkiai sergantys žmonės.– 2013 m. jūsų regione transplantacijų atliktos keturios – dviem Tauragės bei dviem Šilalės gyventojams pakeisti inkstai. Šiuo metu naujų inkstų laukia du tauragiškiai ir du šilališkiai, kepenų – du tauragiškiai bei vienas šilališkis, – mūsų krašto statistiką išdėstė R.Pekarskienė.Sutikimą donorystei galima pareikšti dviem būdais: įtikinant artimuosius, kad po jūsų mirties jie duotų leidimą persodinti jūsų organus ir (ar) audinius arba įsigyjant donorystės kortelę.Pasak R.Pekarskienės, artimieji sutikimo neduoda trečdaliu atvejų. Pavyzdžiui, pernai užregistruoti 107 potencialūs donorai (tie, kuriems reanimacijos skyriuose buvo diagnozuota smegenų mirtis). Tačiau tik 50 tapo efektyviais donorais, kurių organai ir (ar) audiniai buvo transplantuoti. Atsiklausus mirusio artimųjų, 32 proc. nesutiko su organų ir (ar) audinių transplantacija, kiti donorai netiko dėl medicininių priežasčių.Nuo 2000 metų išduodamą donoro kortelę, kurią jau turi 17 618 Lietuvos gyventojų (65 procentai jų – moterys), galima įsigyti užpildžius sutikimą po mirties tapti audinių ir (ar) organų donoru. Pasirašyti sutikimą galima bet kurioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje (poliklinikoje, ligoninėje ir kt.) arba šeimos gydytojo kabinete. Tačiau Tauragėje sutikimo formą, kurią jau yra užpildę 299 asmenys, galima gauti tik Tauragės rajono pirminės sveikatos priežiūros centro gydytojos Sonatos Jančienės kabinete.– Taip neturėtų būti, tačiau ši problema opi mažuose miestuose. Tauragiškiams belieka atsispausdinti formą internete ir ją užpildžius pristatyti bet kuriam gydytojui. Jis privalo ją priimti, – išeitį pasiūlė R.Pekarskienė. Tokia situacija greitai turėtų pasikeisti. Anot NTB Komunikacijos skyriaus vedėjos, praėjusių metų gruodį pakeistas Lietuvos Respublikos žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorystės ir transplantacijos įstatymas išplės vietų, kuriose bus galima užpildyti sutikimo donorystei po mirties formą, sąrašą.– Sutikimą donoro kortelei gauti galima bus užpildyti internetu, naudojantis elektroninių valdžios vartų sistema. Tokia galimybė taps prieinama, kai Sveikatos apsaugos ministras pasirašys šią tvarką reglamentuojantį dokumentą – Asmens sutikimo, kad jo audiniai, ląstelės, organai būtų paimti ir atiduoti transplantuoti, tvarkos aprašą. Formas bus galima rasti ir kai kuriose vaistinėse, universitetuose, mokyklų sveikatos priežiūros kabinetuose, – atskleidė R.Pekarskienė.Pasak jos, donoru gali tapti bet kokio amžiaus žmogus. Vyriausiam donorui Lietuvoje – 84-eri, o donoro kortelę yra įsigiję keturiolika 80-mečio sulaukusių asmenų.Svarbiausia donoro savybė – sveikata, tačiau pasirašant sutikimą nereikia atlikti jokių sveikatos tyrimų. Apie audinių ir (ar) organų tinkamumą transplantacijai gydytojai sprendžia tik po žmogaus mirties. Be to, galima sutikti aukoti ne visus organus. Tokiu atveju pasirašant sutikimą galima pažymėti, kokius organus yra sutinkama dovanoti.Teigiama, jog donoro kortelė – donorystei pasiryžtančiojo išreikšta valia, kurios artimieji negalės užginčyti po jo mirties. Tačiau, anot R.Pekarskienės, praktika rodo ką kita.– Nuo 2000 metų užregistruoti tik trys atvejai, kai donoro kortelę turėjusiam asmeniui buvo diagnozuota smegenų mirtis (jis tapo potencialiu donoru). Visais trimis atvejais medikai kalbėjosi su mirusiojo artimaisiais. Vieno potencialaus donoro artimieji uždraudė vykdyti transplantaciją, kito asmens organai bei audiniai netiko dėl medicininių priežasčių. Tad tik vieno donoro, turėjusio donorystės kortelę, audiniai buvo transplantuoti. Patirtis šioje sferoje išties menka. Manau, artimųjų bus atsiklausiama visuomet. Pagal naująjį įstatymą keičiasi tik atsiklausimo pirmumo tvarka. Pirma klausiama sutuoktinio, po to – pilnamečių vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), brolių ar seserų, – teigė NTB Komunikacijos vedėja.Sutikimą donorystei kartą jau davęs žmogus gali vėliau ir apsigalvoti. Jei dėl kokių nors priežasčių jis nebenori turėti donoro kortelės, tereikia parašyti laisvos formos prašymą NTB direktorei su pageidavimu išbraukti iš Žmogaus audinių ir organų recipientų bei donorų registro (prašyme turi būti žmogaus vardas ir pavardė, asmens kodas, adresas bei asmens parašas).Raštiškai galima išreikšti ir nesutikimą, kad audiniai ir (ar) organai po mirties būtu panaudoti transplantacijai. Tai Lietuvoje yra padarę 56 asmenys.Donoro kortelės yra ne visose Europos šalyse. Ispanijoje, Austrijoje, Lenkijoje galioja numanomo sutikimo modelis, t. y. žmogus laikomas pritariančiu donorystei, jei nėra raštu pareiškęs kitaip. Daugiausia transplantacijų atlikta Vokietijoje, Italijoje ir Prancūzijoje.
Didžiausia žmogaus dovana žmogui – gyvybė
Dalintis:
Žymos:
Dalintis:
Pranešk naujieną
Prenumerata
Kontaktai