Ebolos protrūkio scenarijus Tauragėje: kelionės po įstaigas, laukimas…

Pacientui, įtariančiam, kad gali būti užsikrėtęs Ebolos virusu, Tauragės pirminės sveikatos priežiūros centre (PSPC) gali tekti laukti eilėje kartu su kitais pacientais. Vėliau jam būtų iškviesta Greitoji medicininė pagalba, tada jis būtų nugabentas į Tauragės apskrities ligoninę, kurioje kurį laiką viename iš Priėmimo skyriaus kabinetų lauktų, kada bus nugabentas į Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialo Infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninę. Toks būtų scenarijus, jei, neduok Dieve, mūsų miestą pasiektų pasaulyje jau daugiau nei 4000 gyvybių nusinešusi Ebolos hemoraginė karštinė.
Gal priimtų be eilėsTiek Tauragės PSPC, tiek Tauragės apskrities ligoninė iš Sveikatos apsaugos ministerijos ir jai pavaldžių institucijų yra gavę rekomendacijas dėl to, kaip reikėtų elgtis įstaigai susidūrus su šiuo susirgimu. Pasak Dano Masiulionio, Tauragės apskrities ligoninės direktoriaus pavaduotojo medicinai, įstaigos gydytojams buvo išdalinta vaizdinė medžiaga ir atmintinės Priėmimo skyriaus personalui. Tauragės PSPC, anot direktoriaus pavaduotojos medicinai Jolantos Eičaitės, faksu atsiųstas raštas su rekomendacijomis. Gydymo įstaigos turi standartines priemones virusinių susirgimų kontrolei: gumines pirštines, kaukes, chalatus, avalynę.Kaip viskas vyktų, jei kiltų įtarimų, kad į Tauragės PSPC atvykęs pacientas gali būti infekuotas Ebola?– Pacientas, registratorei pasakęs, kad grįžo iš Afrikos ir įtaria, jog gali būti užsikrėtęs Ebola, būtų siunčiamas pas šeimos gydytoją. Greičiausiai registratorė praneštų gydytojai apie tokį pacientą, ir jis būtų priimtas be eilės. Pagal mums pateiktas rekomendacijas saugus atstumas nuo įtariamai užsikrėtusiojo gali būti per vieną metrą nuo kitų pacientų, – apie galimą scenarijų pasakojo J.Eičaitė. – Jei pacientas gydytojui užsimintų, kad buvo išvykęs kur nors į užsienį, tada prieš apžiūrą gydytojas užsidėtų kaukę, apsimautų gumines pirštines. Gydytojas tik po apžiūros, surinkęs ligos anamnezę, gali daryti prielaidą, kad pacientas galimai užsikrėtęs. Įtarus, kad pacientas galimai apkrėstas Ebola, būtų kviečiama Greitoji medicinos pagalba, kuri nugabentų ligonį į Tauragės apskrities ligoninę. Priemonės – standartinėsKaip teigė D.Masiulionis, pacientas ligoninėje gydomas nebūtų. Jis turėtų būti nugabentas į Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialo Infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninę. Iki tol tektų palaukti viename Priėmimo skyriaus kabinetų.„Infekcijos plitimas oro keliu nenustatytas, todėl laikinam izoliavimui iki transportavimo į infekcinių ligų centrus pacientą galima laikyti viename iš Priėmimo skyriaus kabinetų, po to, pritaikant tinkamas infekcijų kontrolės priemones patalpoms, dezinfekciją, medicininių atliekų tvarkymą“, – raštu dėstė Tauragės apskrities ligoninės direktoriaus pavaduotojas medicinai.Kas iš personalo turėtų pasirūpinti užkrėstuoju ir kas lydėtų jį į aukštesnio lygio ligoninę – nenumatyta.„Nenumatyti gydytojai ir kitas personalas darbui išskirtinai su šia patologija. Visas personalas žino virusinių infekcijų valdymo bendruosius principus“, – teigė D.Masiulionis.Specialiomis apsaugos priemonėmis ligoninė nėra aprūpinta. Įstaiga yra pati įsigijusi asmenines apsaugos priemones: kaukes, pirštines, chalatus, avalynę. Šios priemonės yra visuose skyriuose.Pasak D.Masiulionio, standartinės priemonės virusinių susirgimų kontrolei Tauragės ligoninėje yra paruoštos, o Ebolos protrūkio grėsmė Tauragės gyventojams – daugiau teorinė. „Susidūrus praktiškai viskas kiek kitaip“J.Eičaitė teigė, kad iš Sveikatos ministerijos gautos rekomendacijos yra daugiau teorinio pobūdžio, susidūrus su liga praktiškai tektų patiems suktis iš padėties. Medikė prisiminė penkerių metų senumo atvejį, kai Tauragės PSPC buvo diagnozuotas pirmasis kiaulių gripo atvejis. Pacientą priėmusiai gydytojai įtarus, jog jis galimai užsikrėtęs H1N1 virusu, nežinota net į ką talpinti paimtą mėginį.– Paskambinome į Sveikatos apsaugos ministeriją ir klausėme, ką daryti. Gydytoja žinojo, kad reikia paimti sekretą, bet nežinojom, į kokią terpę jį padėti. Ministerijoje niekas mums neatsakė, liepė paskambinti po dviejų valandų. Vėliau liepė kreiptis į Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centrą. Po jų nurodymų talpą su sekretu įdavėme skubių siuntų kurjeriui. Vakare gavome faksu atsakymą iš Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro, kad pacientas iš tiesų užsikrėtęs kiaulių gripu. Pacientas po sekreto paėmimo buvo išleistas namo, kur vėliau ir gydėsi. Komplikacijų ligoniui nebuvo, jis pasveiko. Tokia mūsų patirtis. Įsitikinome, kad raštu pateiktos rekomendacijos yra viena, o susidūrus praktiškai viskas kiek kitaip, – sakė J.Eičaitė.Ministerija: „Pavojus, kad plis – mažas“Apie tai, kaip galimam Ebolos atėjimui buvo rengiamos apskričių gydymo įstaigos, pasiteirauta Sveikatos apsaugos ministerijos atstovų. Anot Karolio Lebedniko, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Epidemiologinės priežiūros skyriaus vyriausiojo specialisto, šį mėnesį vykusio Sveikatos apsaugos ministerijos ekstremaliųjų situacijų operacijų centro posėdyje buvo aptartas pasirengimo Ebolos hemoraginei karštligei, jos prevencijos ir valdymo veiksmų plano vykdymas, numatyta, kuriose asmens sveikatos priežiūros įstaigose (ASPĮ) būtų izoliuojami ir gydomi pacientai.„Jei ligonis kreipėsi į pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigą ar kitą įstaigą, gydytojas turi izoliuoti jį nuo kitų pacientų, iškviesti greitąją medicinos pagalbą pervežimui į paskirtą ASPĮ ir įspėti ją apie įtariamą diagnozę, pranešti visuomenės sveikatos centrui apskrityje“, – apie tai, kas nutarta posėdyje, dėstė Sveikatos ministerijos atstovas.Pasak jo, buvo kreiptasi į Vyriausybę prašant skirti pinigų papildomoms apsaugos priemonėms. Paklausus, ar ministerijos numatytos priemonės yra pakankamos, kad ligoninių ir poliklinikų personalas sustabdytų galimą šio viruso plitimą, specialistas atsakė, jog visų pirma įstaigos privalo laikytis numatytų reikalavimų siekdami sukontroliuoti infekciją. Be to, ministerijos atstovo teigimu, remiantis Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro atlikto rizikos vertinimo duomenimis galima daryti išvadą, jog pavojus, kad virusas galėtų paplisti Lietuvoje, yra labai mažas.