Elnią prisijaukinę tauragiškiai bijo, kad jį nušaus

Žiema šiemet parodė savo nagus, nuo kurių kentėjo ne tik žmonės, jų turtas, bet ir laukiniai gyvūnai, kuriems, gamtininkų teigimu, į akis pažvelgė baltasis badas. Storas, apledėjęs sniego sluoksnis miško gyvūnams neleidžia prisikasti iki maisto. Į pagalbą jiems suskubo ne vienas geros širdies žmogus, tarp tokių – tauragiškių Renatos ir Dariaus Skrodenių šeima. Už pagalbą gamta juos apdovanojo unikaliais vaizdais.

Ar galima žvėris šerti žiemą?

Dėl laukinių gyvūnų šėrimo esama prieštaringų nuomonių. Kai kurie specialistai tvirtina, kad to daryti negalima, nes gamta turi vykti natūrali atranka. Kiti gi teigia, kad spaudžiant ekstremaliems šalčiams, tokiems kaip šį sausį, pagalbą miško žvėrims suteikti net privalu. Žinomas gamtininkas ir knygų autorius Selemonas Paltanavičius savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje neseniai rašė, kad sniegas stirnoms įprastai nėra kliūtis rasti maisto. Tačiau šįkart kliūtimi tapo ant sniego užsidėjusi ledo pluta – ji aštri ir žeidžia žvėreliams kojas.

„Dabar žvėrys praranda budrumą, eina prie sodybų, į sodus, kapsto sniegą laukuose. Yra tik vienas pavojus stirnoms: trikdymas. Pabaidytos jos bėga braukdamos kojas į aštrią ledo plutą ir susižeidžia. Būkim jautrūs ir protingi, leiskime joms gyventi ramiai“, – rašo gamtininkas, primindamas, kad svarbus ne tik gyvūno šėrimas jiems tokiu sunkiu laikotarpiu.

Išvydo tikrą miškų karalių

Su Karaliumi Renatos šeima bendrauja išlaikydami pagarbų atstumą. Asmeninio albumo nuotrauka, fiksuota per žiūronus

Socialiniame tinkle „Facebook“ tauragiškė Renata Skrodenienė pasidalijo neįprastais, tieisog užburiančiais vaizdais – filmuotoje medžiagoje matyti visai čia pat Skrodenių sodybos laiką ramiai leidžiantis elnias, pasipuošęs įspūdinga ragų karūna. Tauragiškė sutiko su „Tauragės kurjerio“ skaitytojais pasidalyti, kaip šis miškų karalius (beje, Renatos ir Dariaus tikrai pavadintas Karaliumi) apsigyveno prie pat žmogaus, kurio paprastai vengia iš tolo.

– Sykį radom netoliese gulinčią stirnikę, vos galvytę pakėlė. Mes labai arti priėjom, o ji į aplinką beveik nereagavo. Iš pradžių nei nesupratom, kad jai blogai. Tik vėliau pamačiau per langą, kad stirnelė jau ištįsusi, parsinešėm, bandėm gaivinti. Deja, įvyko gamtos atranka. Tada galvojau, kad gal, jei būčiau anksčiau sureagavusi, būtų situacija pakrypusi kitaip. Šis nutikimas paskatino dėti savo indėlį, įtraukti daugiau žmonių. Jei mano šėrykloje karaliauja Karalius, tai kito žmogaus įrengtoje šėrykloje gal kiti žvėrys pasimaitins, – apie tai, kas paskatino rūpintis pro namus praeinančiais laukiniais gyvūnais, kalbėjo R.Skrodenienė.

Kaip jau supratote, šeimai nusprendus įrengti šėryklą už kiemo tvoros ošiančio miško pakraštyje, joje įjunko lankytis elnias Karalius. Renatos ir Dariaus šeima spėja, kad pagal ragus šiam gyvūnui gali būti apie 5-erius metus.

Su Karaliumi Renatos šeima bendrauja išlaikydami pagarbų atstumą. Asmeninio albumo nuotrauka

Į svečius užsukusį elnią pirmą kartą pro namų langą pamatė Darius. Toks įspūdingas reginys visai šeimai sukėlė nenusakomas emocijas.

– Supratome, kad gyvūnas pas mus atėjo ne šiaip sau, o pagalbos prašyti. Situacija yra, kokia yra. Žinojome, kad vakare spaus stiprus šaltis, tai vyras pakišo mintį parūpinti šieno iš tetos, morką ir obuolį turbūt kiekvienas namie turime, taip ir įrengėme jam buveinę, – paprastai nupasakojo R.Skrodenienė, kuri prisiminė, kad elnias ilgai nesiragino ir prie naujos šėryklos atėjo dar tą pačią dieną.

Nustebino gyvūno išmonė

Karaliumi svečią „pakrikštijo“ Renata, neslėpdama susižavėjimo išskirtiniu miškų gyventoju. Tačiau jos vyras Darius esą parinko paprastesnį – Rudis. Apie tokias „krikštynas“ žino tik artimiausi Renatos ir Dariaus žmonės, mat vaizdo įrašais „Karaliaus dienoraštis“ besidalijanti Renata gražuolį vadina tik Karaliumi.

– Pastebėjome, kad kuo šalčiau, tuo jis daugiau valgė. Kuo labiau oras šilo, tuo jis prie šėryklos būdavo mažiau. Matėme pagal šieną, nes vaisių ir avižinių dribsnių kiekio nedidinome, kad nesutrikdytų žarnyno. Kai artėjo dar viena labai šalta naktis, tai maišą pilnutėlį šieno prigrūdom. Atsikėlusi ryte negalėjau patikėti – Karalius išsipešė šieną, pasidarė guolį ir net užuovėją suformavo. Tąnakt termometras rodė 26 laipsnius šalčio – per tuos šalčius jis beveik nuolat šėrykloje buvo. Tik atšilus išėjo į mišką. Akivaizdu, kad jis nepasiliks pas mus, o to ir nesiekiame. Tik iš smalsumo paeksperimentavome – žiūrėjome, kiek miško žvėris mus prisileis. Mums atėjus prie šėryklos, jis pasitraukė gal per 5–6 metrus ir atidžiai mus stebėjo, – pasidžiaugė Renata, atskleisdama, kad elnias turi du takus – vienu ateina, kitu išeina.

Ragina ir kitus pasirūpinti žvėreliais

Renata Skrodenienė juokauja, kad elniui ji ruošia vitaminų mišinį, o vyras – šieną. Vėliau namuose prie lango konkuruoja, prie kurio maisto Karalius pirmiausia prisiartins. Nieko nuostabaus – dažniausiai laimi vaisių ir daržovių gabalėliai, kurių šiuo metų laiku miške tikrai nė su žiburiu nerastum. Gėrybių paragauti pabandė ir užklydusi stirnaitė, tačiau atsargiai prisiartinusi ji spruko paragavusi vos kelis šapelius – Karalius savo teritorija dalintis nepanoro.

– Pasidalinau feisbuke vaizdo įrašu, kur matosi, kaip Karalius neužleidžia savo buveinės ir šieno. Atėjusi stirna pagriebė tik du šiaudus, pašaro nė nepalietė. Pamatė elnią ir dėjo į klumpes. O matėsi, kad sulysusi, baimės pilna suko aplink ratus. Jei visi, kas gali, įrengtų šėryklas tokiu sunkiu laiku, tai gal viskas gamtoje būtų gerai – vyktų atranka tik tarp sergančių. Dabar išeina, kad atranka nėra natūrali – badas ima visus nesirinkdamas, – svarstė Renata.

Pašnekovei pradėjus internete viešinti vaizdus, kuriuose Karalius mėgaujasi jaukia užuovėja ir maistu, jie išplito ir įvairiose socialinių tinklų grupėse, žmonės ėmė tartis, kas ir iš kur gali gauti šieno. Atsiliepė ir ne vienas ūkininkas, sutinkantis dovanoti Karaliui šieno. O kai kurie pasigyrė atokiau nuo savo sodybų paliekantys šieno stirnaitėms. Renatos manymu, verta pasistengti tokia veikla sudominti vaikus – nuo pat darželinukų iki vyresniųjų. Gal tada jie mažiau domėtųsi telefonais, o paimtų žiūronus į rankas.

Mėgsta stebėti gamtą

Renata su vyru Dariumi mėgsta stebėti gyvūnus. Asmeninio albumo nuotrauka

Smalsu, kodėl Renata taip emocingai kalba apie miško gyvūnus. Pašnekovė atskleidė, kad miškas – jos ir vyro Dariaus pomėgis ir svarbi laisvalaikio dalis. Neretai jiedu sėda į automobilį ir pasileidžia į miškus su žiūronais. Elnią pamatyti miške, pasak Renatos, itin sunku – šis žmogų iš tolo pajunta ir skuodžia tolyn. Todėl prie pat namų drąsiau atėjęs Karalius juos itin nustebino.

– Mane diedukas dar vaikystėje išmokė, kaip iš lapės uodegos galima numatyti, kokia bus žiema. Jei ji labai puri, daug pavilnės, tai žiema bus gili. Aš praėjusį rudenį visiems sakiau, kad tikrai turėsime žiemą, o iš manęs juokėsi. Manau, žiema dar paspaus, nes kol kas lapės uodega dar puri, – kalbėjo Renata. – Vieni sportuoja, kiti plaukioja baseine. O mums smagu pasivaikščioti, pasivažinėti, randam šėryklų, įrengtų miškuose. Dažniausiai matome stirnas. Lapių sočiai, o zuikiukų mažai pastebime.

Bijo, kad gali nušauti

Ar gyvūno rūšis gali nulemti gyvenimą arba mirtį? Sunkus klausimas, o dar sunkesnis atsakymas. Išplitus vaizdo medžiagai ir jau parengę šį straipsnį, sulaukėme iš Renatos žinios, kad Karalius priklauso invaziniais laikomiems dėmėtiesiems elniams, kurie natūraliai Lietuvoje negyvena. Anot Renatai komentavusių medžiotojų ir gamtininkų, pagal taisykles šiam gyvūnui galimos tik dvi išeitys – arba būti nušautam, arba apgyvendintam kur nors aptvare.

„Yra du keliai – medžiotojai nušaus arba priglaus zoologijos sodas. Ašaros byra, emocijos ima viršų. O gamtos specialistai turi du kelius – šūvis gyvūnui arba apgyvendinti aptvare. Miške, laisvėje jis negali būti. Rašiau į zoologijos sodus, gal kas priglaustų. Bet gal yra kokia vieta uždara šiems gyvūnams, kurie stebimi mokslo tikslams? Gal eitų jo gyvybę išgelbėti nuo medžiotojų?“ – žinutę žurnalistei parašė Karaliaus likimu susirūpinusi tauragiškė.