Į Lylavos pažintinį taką lankytojai traukia net darganotą rudenį

Pagramančio regioniniame parke, besidriekiančiame Tauragės ir Šilalės rajonuose, gausu lankytinų vietų ir objektų. Visiems puikiai žinomas Plynosios aukštapelkės pažintinis takas, Lakštingalų slėnis su kabančiais tiltais. O ar teko eiti Lylavos pažintiniu taku?

Tiksliai nežinant, kaip pasiekti šią vietą, galima kliautis navigacijos nurodymais. Lengva nuvažiuoti keliaujant nuo Tauragės link Šilalės ir dar prieš Lakštingalų slėnį pasukus į kairę – prie pagrindinio kelio stovi ženklas, nurodantis, kad pakeliui yra partizanų žeminė. Toliau kelionę tęsiant tarp miškų vingiuojančiu žvyrkeliu privažiuosite Lylavos pažintinio tako pradžią. Kelią lengviau rasti stebint medines rodykles. Net ir darganotą rudenį ten galima sutikti kitų lankytojų.

Lylavos upelis vinguriuoja vos 9 km. Toks siauras ir iš pirmo žvilgsnio niekuo neypatingas. Pėsčiųjų takas čia įrengtas prieš 16 metų, tikintis tokiu būdu supažindinti regioninio parko lankytojus su hidrografinio draustinio ypatybėmis. Prie tako pastatyti informaciniai stendai skelbia, kad čia aptinkamos daugeliui gerai žinomas ir į Lietuvos raudonąją knygą įrašytas meškinis česnakas, taip pat paprastasis kardelis, statusis atgiris. Žinoma, jų ieškoti reikėtų ne šiuo metų laiku.

Lylavos pažintinis takas. Mortos Mikutytės nuotrauka

Taip pat stendai skelbia, kad tokioje vietoje galima pastebėti ir retų plunksnuočių – baltnugarį genį, žaliąją, pilkąją ir juodąją meletas.

Taku paėjus kelis šimtus metrų prieisite medį milžiną – didžiulį, seną ir išsikerojusį ąžuolą. Jis miške tikrai išsiskiria iš kitų, kamiene jau turintis drevę, tačiau nepaisant to, tvirtai stovintis. Svarbu suprasti tai, kad toks skambus vardas šiam ąžuolui suteiktas ne šiaip sau. Medžiais milžinais pavadinami tie, kurie ne tik auga daugybę metų, bet ir galiausiai tampa išskirtinėmis buveinėmis kitoms rūšims – augalams, grybams ar įvairiausiems vabzdžiams. Galima rasti šaltinių, kuriuose teigiama, jog su senais ąžuolais susiję per 700 rūšių skirtingų vabzdžių!

Paėjėjus kiek toliau pažintinis takas šakojasi – kur pasuksite nėra svarbu, nes takas eina ratu, tad vis tiek grįšite ten, kur pradėjote.

Lylavos pažintinis takas. Mortos Mikutytės nuotrauka

Pasukus viena iš dviejų krypčių galiausiai išvysite upelio slėnį. Šiuo metu takas gan pažliugęs – verta pasirūpinti tinkama avalyne. Tačiau baimintis nereikia. Regioninio parko direkcijos darbuotojai jau pasirūpino lieptų ir turėklų atnaujinimu, tad taku eiti gan saugu. Ta purvynė net įdomu – ne vienas mažasis parko lankytojas džiūgavo šlepsėdamas ja.

Akimirką beeinant ir grožintis apylinkėmis gali pamanyti, kad pasiklydai. Jei akiratyje nesimato nė vieno liepto ar turėklų, apsidairius galima pamatyti tako ribas žyminčius baltus medinius kuoliukus.

Didžiuliame ir medžiais apaugusiame slėnyje matyti, kad dar čiurlenantis Lylavos upelis turėjo savų intakų – dar mažesnių, savus mini-slėnius pragraužusius intakus. Tik apsamanoję akmenys rodo, kad ten kažkada būta sraunaus vandens.

Lylavos pažintinis takas. Mortos Mikutytės nuotrauka

Turbūt vaizdingiausiose šio tako vietose pastatyti suoleliai, kur pavargę gali prisėsti atokvėpio ir tuo pat metu gėrėtis visiškai natūraliu gamtovaizdžiu. Slėnyje gausu nuvirtusių medžių, jau apsamanojusių. Taku einant matyti ir vienas-kitas galimai neseniai vėtros neatlaikęs galiūnas. Šioje vietoje neleidžiama jokia ūkinė veikla, tad vaizdas tikrai kitoks, nei paprastame miške.

Lylavos pažintinis takas. Mortos Mikutytės nuotrauka

Pažintinio tako ilgis tik 1,9 km. Iš toliau atvykstantys Pagramančio parko lankytojai gali planuoti užsukti į Lakštingalų slėnį, partizanų žeminę ar Genių atodangą – visi šie objektai visai netoli vienas kito.

Lylavos pažintinis takas. Mortos Mikutytės nuotrauka