Pokyčiai šalia ąžuolo – milžino

Prie Pagramančio regioniniame parke augančio Genių ąžuolo atvykę lankytojai sudvejoja, ar galima eiti artyn. Buvusių provėžų nebėra, mediniais žymekliais kelias nurodytas kitoje vietoje, jis išmaurotas, šalia iškastas tvenkinys pilnutėlis vandens, užsėta žolė. Kokie ten vyksta pokyčiai, pasakojo Pagramančio regioninio parko direktorius Sigitas Mėlinavičius.

Pasak regioninio parko direktoriaus, žmonės gali drąsiai eiti prie valstybės saugomo Genių ąžuolo kaip iki šiol, nors jis veši privačioje teritorijoje Genių kaime. Jau seniai ten močiutės žemę susigrąžino anūkas, kuris prieš 5 ar 10 metų išsakė planus įsikurti tėviškėje, atstatyti namą, kurio pamatai išlikę labai tvirti.

– Mes su juo pasirašėme sutartį, kad leidžia mums prižiūrėti ąžuolą, sutinka, kad aplink jį būtų pievelė, kurią mes nušienaujame, prireikus padažome apsauginę tvorelę. Viskas ten tvarkoje, jis neprieštarauja, kad žmonės lankytųsi ir grožėtųsi ąžuolu, – teigė S.Mėlinavičius. – Lankymo principas toks pat, kaip ir Gudlaukio ąžuolo, augančio privačioje žemėje.

Pagramančio regioninio parko direktorius pasakojo, kad Genių ąžuolo būklė (aukštis 25 m, storis 5,6 m) labai puiki, jis pačiame jėgų žydėjime, užaugina kokybiškas giles. Nėra jokių džiūvimo pėdsakų. Gudlaukio ąžuolo (aukštis 16 m, plotis 6,3 m, apie 600 metų) vidus išpuvęs, tačiau ir jis kasmet gražiai sulapoja ir subrandina giles. Ir tai stebina. Tikslus lapuočių amžius nežinomas – tam reiktų atlikti specialius tyrimus.

Daugelis stebisi, kad šalia Genių ąžuolo iškastas tvenkinys pilnutėlis vandens, nors jis yra ant aukšto skardžio, netoli Genių atodangos – didžiausio regioniniame parke geologinio objekto (25 m aukščio, 160 m ilgio, nusidriekusio palei Jūros upę).