Suabejojo, ar žalindami miestą nepjauna sveikų medžių

Jono Viktoro Kalvano parke vyksta intensyvus žalinimo procesas. Tačiau kaip bebūtų apmaudu jo metu išpjauta nemažai parko medžių. Ar pjauti daugiau, dar svarstoma. Kadangi net šeši medžiai buvo nurėžti visai prie pat Vytauto ir Prezidento gatvių sankirtos, tauragiškiai netruko pastebėti medžių kelmų ir aplink juos pasklidusių pjuvenų. Iš pirmo žvilgsnio kelmai atrodo kaip visiškai sveikų medžių. „Tauragės kurjerio“ redakciją tuoj užplūdo skaitytojų siunčiamos nuotraukos su išsakytais įtarimais, kad seniausias miesto parkas ne žalinamas, o išžalinamas. 

Kilo abejonių

Medžiai Jono Viktoro Kalvano parke pradėti sodinti pokario laikotarpiu (po Antrojo pasaulinio karo). Todėl, pavyzdžiui, liepos, kurios kamieno skersmuo – 30 cm, amžius svyruoja nuo 35-erių iki 60 metų. Ne paslaptis, kad savivaldybei pranešus apie suplanuotus pokyčius Jono Viktoro Kalvano parke, pasigirdo įvairių nuomonių, kad nieko šiame parke keisti nereikia, o juo labiau nereikia pjauti medžių: „Nereikia ardyti Kalvano parko. Magnolija ne mūsų klimato augalas, palikite viską kaip yra, ir senus medžius. Viskas ir taip gražiai atrodo, ir gėlynas, regis, visko gana, naujo dviračio neišradinėkite. Keista, kad sutvarkytas parkas ir vėl yra tvarkomas. Ar nėra daugiau vietų kur kurti parkus, laisvalaikio zonas? Kam reikia investuoti pinigus, kur viskas sutvarkyta?“ – tokius ir panašius komentarus internete rašė tauragiškiai.

Kadangi tauragiškiai ne tik atsiuntė kelmų nuotraukų „Tauragės kurjerio“ redakcijai, bet ir skambino, ragino patiems nuėjus tuo įsitikinti ir įvertinti situaciją, taip ir padarėme. Žalinimo projektas šiame parke pradėtas liepos mėnesį, turi būti užbaigtas iki spalio 31 d. Todėl darbai jau įgavę pagreitį – pjaunami medžiai, įvairiose parko vietose, nuėmus velėną ar papylus žemių kalnelį, formuojami želdynai. Kuriamose zonose prismaigstyta kuoliukų, augalams iškastos duobės. Nemažai įvairių krūmelių jau pasodinta, lengva nuspėti, kad bus sodinama jų dar daug. Stūkso kelios susmulkintų šakų krūvos, šios medžio atliekos jau skleidžiamos po pasodintais augalais.

Nupjauti medžiai tauragiškiams sukėlė širdgėlą. Skaitytojo atsiųsta nuotrauka

Parkas – pačiame Tauragės centre, todėl žmonių judėjimas šioje miesto vietoje intensyvus. Juos pakalbinę išgirdome įvairių nuomonių. Trinkelėmis grįstu takeliu netoli nupjautų medžių kelmų su šuneliu vaikštinėjusi moteris sakė gyvenanti netoliese, jai atrodo, kad be reikalo nupjovė tiek metų gražiai augusius medžius, o dabar, jos nuomone, pasodins iš užsienio parvežtus liaunakamienius medelius. Užkalbinta vyresnio amžiaus pora pasvarstė, kodėl Palangos parke persenusių medžių niekas nepjauna, o čia greitai pjūklu mosuoja, gal būtų užtekę tik apgenėti. Išgirdom ir nuomonę, kad valdžia sugalvojo toje vietoje visą eilę krūmų sodinti, o medžiai trukdė, tai juos ir panaikino.

– Abejoju, ar tikrai tuos medžius buvo būtina pjauti, nes kelmai gražūs, neišpuvę. Nieko naujo. Užėjusi mada natūralius, lietuviškus medžius naikinti, dabar prikaišios dekoratyvinių šluotkočių, iš kurių mažai naudos ir jokio pavėsio. Koks čia žalinimas, jei pačiam savo augume medžiai nupjaunami? Neliks medžių, neliks ir šio parko didybės, praras jis savo veidą, – rėžė kita pakalbinta moteris.

Tądien nuo staiga prapliupusio lietaus po medžiu netoli Martyno Mažvydo progimnazijos nulipusi nuo dviračio pasislėpė Albina su anūkėle Goda. Šių eilučių autorei ji sakė, kad yra prieš medžių pjovimą parke, nes medžiai ir pavėsį teikia, ir nuo lietaus gelbsti.

Nupjauti medžiai tauragiškiams sukėlė širdgėlą. Skaitytojo atsiųsta nuotrauka

Buvo ir pritariančių medžių nupjovimui – esą kaip kitaip išnaikinsi juose perinčius kovarnius, teršiančius aplinką. Po riedlenčių rampa sulindusiems paaugliams pokyčiai J. V. Kalvano parke patinkantys – svarbu, kad būtų kuo daugiau uždaresnių zonų, kad nebūtų „kiaurai“ matoma.

Svarbiausia – kontrolė

Tauragės miesto seniūnijos seniūno Žilvino Majaus paklausėme, ar jam neskauda širdies, kad J. V. Kalvano parke pjaunami medžiai. Seniūnas buvo susitikęs su rangovais ir žino, kad jie parke nuvertė septynis medžius.

– Viskas daroma pagal žaliąjį planą, tai interpretacijoms nėra vietos. Mes tikrai neatsiribojame, aš buvau ir tą dieną, kai žymėjo, dalyvavo ir mano specialistė. Po audrų matom, kaip būna su jais, kamienai audrų pažeisti. Juk profesionalai vertino medžių būklę, ne seniūnijos ar savivaldybės specialistai. Manau, kad parke reikėjo pjauti medžius, nes vėjuotų dienų daugėja. O paskui bus ne laikas. Mes prie Vasaros estrados parkeliuose, kur brandūs medžiai, po audros tvarkomės jau trečią savaitę. Atrodo, jau viskas gerai, kai pamatome ir vėl nulūžusį, – kalbėjo seniūnas.

Tauragės miesto seniūno Ž. Majaus nuomone, kelmas nėra tvirtas rodiklis, ar medis buvo sveikas.

– Ne kelmas parodo medžio būklę. Ir ekspertai pasakytų, jei kamienas buvo įtrūkęs, kad pirštą galėjai įkišti, tai kaip tokį medį palikti, nors kelmas dar pusė bėdos. Kai nupjovė medžius, aš praėjau apžiūrėdamas. Man irgi vienas kitas kelmas pasirodė kaip ir sveiki… Bet manau, kad nepjovė sveikų. Reikia žiūrėti plačiau – atsinaujinsime, atsišviežinsime, po to bus saugiau ir lengviau, – kalbėjo Ž. Majus.

Paklaustas nuomonės, kokie medžiai mieste, parkuose labiau tiktų – aukštaūgiai, natūralūs ar dekoratyviniai, seniūnas patikino, kad tai skonio reikalas. Jis mano, kad parkuose turi būti įvairovė ir kad būtų jauku, kad ir pavėsio būtų. Vis dėlto seniūnas suabejojo, ar miestams labai reikalingi aukštaūgiai medžiai.

– Svarbiausia, kad būtų kontrolė. Turime pavyzdžių, kad neprigijo pasodintas medis, taip atsitiko, nes jis buvo nupirktas blogas, o ne neprofesionaliai pasodintas. Esam išprašę, kad mus informuotų, kai gatvėse sodina medžius, krūmus ar kitus augalus, kad galėtume atvažiuoti ir pažiūrėti, nes sodina dažnu atveju statybininkai, ką tik kloję trinkeles. Aš prie to lenkiu, ir su specialistais, ir su kolegomis iš savivaldybės Statybos skyriaus norime dirbti kartu, kad užtikrintume kokybę. Pirmiausia – kad tiekėjas atvežtų tokį medį, koks projekte nurodytas. Turim pavyzdžių Prezidento ir V. Kudirkos gatvėse – kažin, ar ten buvo tokie medžiai pasodinti, kokie buvo suplanuoti, jeigu per 15 metų jie vis dar vargani. Gal tada projektuotojai atmestiniau žiūrėjo į želdinimo dalykus, o štai dabar Purienų, Puntuko, Rytų gatvėse širdis džiaugiasi, matant kaip viskas žaliuoja, – pasakojo Ž. Majus

Dar ne pabaiga

Žalinimo projekto įgyvendinimo konkursą laimėjo savivaldybės kontroliuojami UAB „Dunokai“. Paklaustas, kur nupjauti medžiai išvežami iš Jono Viktoro Kalvano parko, šios bendrovės direktoriaus pavaduotojas Edikas Aleksa sakė, kad viskas vykdoma pagal projektą.

– Medžius pjauname pagal projektą, dabar didžiuosius medžius su kamienais ir stambiomis šakomis nuvežėme šalia buvusios sporto mokyklos. Mažesnes šakas vietoje smulkinome, jas paskleisime parke. Stambesnes išsivežėme smulkinti savo teritorijoje, kadangi technologiškai taip paprasčiau, kad miesto centre nekeltume didelio triukšmo, nes smulkinimo mašinos garsas stiprus. Paskui jas sučipuotas atvešime atgal. Aplink suguldytus medžius, kaip ir aplink akmenis, apdėsim mulčą, vaikai galės vaikščioti, laipioti, bus tokia speciali pažinimo zona. Tik liepas nupjovėme ir du invazinius uosialapius klevus, kurių kamienai atrodė sveiki. Antradienį dirbome su projekto vadove, ji sakė, kad parkuose vykdant projektus ir radus invazinius medžius juos reikia nupjauti, – pasakojo E. Aleksa.

Dar bus svarstoma, tiriama, kiek medžių Jono Viktoro Kalvano parke reikia išpjauti.

– Mes laimėjom konkursą įgyvendinti šitą projektą. Dar ne pabaiga. Dar reikia ištirti 15–16 medžių. Yra medžių, kuriuos savivaldybė turi ištirti, ar jie gali būti, ar juos reiktų pjauti. Yra liepų pažeistais kamienais, su puviniais kamienuose. Daugumą liepų nupjovus matėsi jų problemos. Mes prašėme savivaldybės komisijos leidimo pjauti, gavome leidimą, komisija važiavo apsižiūrėti. Tai ne mano sprendimas, – patikino E. Aleksa.
Bendra šio žalinimo projekto sutarties vertė – 166 262 Eur (papildomai technologinės priežiūros ir aplinkosauginės kontrolės paslaugų vertė – 7500 Eur).