Girininkas, sparčiai kylantis fotografijos meno laiptais

Bronislovui Ambrozui apibūdinti gal užtektų pasakyti: paprastas, nuoširdus, nedaugžodžiaujantis, ,,konkretus“ vyras, daugiavaikis tėtis, mylintis savo miškininko darbą ir pomėgį – fotografiją. Regis, nieko ypatingo – namą pastatė, medį (ir ne vieną) pasodino, vaikus augina. Tačiau su juo ir apie jį norisi kalbėti, kad apie B.Ambrozo gyvenimą, jo pomėgį sužinotų kiti… Bronislovo aistra – fotografavimas. Jis sparčiai kyla fotografijos meno srityje, yra puikus gamtos grožio, žmogaus sąlyčio su gamta įamžintojas, portretino žanro fotografijoje žinovas.
 Gamtos vaikaiBroniukas, kaip pats sako, 1970 metų gimimo. Pasaulį išvydo gražiame gamtos prieglobstyje, prie Jūros upės, Šaukėnų kaime. Baigė Pilaitės aštuonmetę, mokėsi Kauno miškininkų technikume (dabar – kolegija). Baigęs dirbo Tauragės rajono Obelyno girininkijoje. Studijavo Kauno žemės ūkio akademijoje, įgijo miškininko specialybę. Antrajame akademijos kurse į jo širdį nedrąsiai pasibeldė bendrakursė Ilona, po dvejų metų vienas kitam prisiekė amžiną meilę. Baigęs akademiją B.Ambrozas su šeima grįžo į savo gimtinę, dirbo urėdijoje, nuo 2002-ųjų – Šilinės girininkijos girininku. Žmona – rajono savivaldybėje.Jaunai šeimai beveik vienas po kito gimė keturios atžalos – Marijus, Eugenijus, Vijolė ir pagrandukė – mažoji Julija. Daugiavaikis tėtis ir mama Ilona džiaugiasi, kad vaikai auga kiek toliau nuo civilizacijos ir juos kasdien supa, gal net padeda augti, natūralus gamtos grožis.„Smena 8M“ – trylikamečio džiaugsmasFotografuoti Bronislovas pradėjo sulaukęs trylikos. Tada tėveliai jam nupirko fotoaparatą „Smena 8M“, kuriuo pradėjo fotografo ,,karjerą“. Peizažai, nepakartojamas gamtos grožis, upė, šeimos nariai, draugai. Fotografavo viską, kas šaudavo galvon. Su broliu Jonu besimokydami Kaune, nusipirko veidrodinį fotoaparatą ,,Zenit“. Brolis fotografavo paukščius, o Bronislovas – peizažus. Abu fotoaparatu dalijosi draugiškai, nuotraukas darė kartu. Broliui išėjus į kariuomenę Bronius trumpam „paveldėjo“ aparatą.Grįžęs atostogauti Jonas išsivežė mėgėjišką darbo įrankį atgal į ,,vyriškumo mokyklą“ Vokietijoje,  tikėjosi užfiksuoti unikalių kadrų svečioj šaly. Tačiau netrukus ,,Zenitą“ nugvelbė ilgapirščiai. Abu liko be savo mylimo pomėgio. Broliui šis užsiėmimas po truputį nuėjo užmarštin, o Bronislovui vidinis balsas vis kuždėjo, kad šito širdžiai mielo užsiėmimo jam reikia. Jis tikėjo savimi ir tuo, kad galbūt turi talentą, kuris atsiskleis bet kokia kaina. Ir, kaip sakoma, jei labai ko nors nori, tikrai pasieksi. Tiesa, gali prireikti kantrybės, sunkaus darbo, tikros kovos ir daug laiko. Įsigijęs ,,muilinę“, kurių sunaudojo bent tris, toliau ėmėsi savo pomėgio.Pirmieji laimėjimaiGal prieš 7–8 metus nusipirko brangų (šypsosi – aut.past.) skaitmeninį fotoaparatą, kuris tada kainavo 800 litų. Kartą vyras sumanė save kaip fotografą išbandyti konkursuose, ir 2007 metais už fotografiją, kurioje vaizdelis ,,pagautas“ pro automobilio langą, Lietuvos miškininkų meno kūrybos parodoje konkurse nuskynė laurus. Tai buvo impulsas fotografuoti intensyviau, įvairiais rakursais žvelgiant į gamtos stebuklus, žmogaus sąlytį su gamta. Už konkurse laimėtą prizą įsigijo ,,Canon“ fotoaparatą, o kad išleido pinigus ne šeimai, o savo jau gyvenimo dalimi tapusiam pomėgiui, apgaudamas save, ,,sumetė“ bėdą savo 40-mečiui. Po to pradėjo dalyvauti Miškininkų sąjungos, internetiniuose konkursuose, kuriuose pelnydavo jei ne pirmąsias, tai prizines vietas.Tobulėjantis peizažistas ir portretistasGal kiek daugiau nei prieš dvejus metus Bronislovas rimčiau susidomėjo menine fotografija. Jo ,,arkliukas“ – žmogaus santykis su gamta natūralioje aplinkoje. Jam įdomi žmogaus nuotaika, emocija akistatoje su gamta, įdomu visa, kas gražu, neįprasta.Nesumeluotos akimirkos natūralumu Bronislovas noriai dalijasi su pamėgusiais fotografiją. Vyras įsiliejo į klubo ,,Fotojūra“ gretas. Šiandien klubo vadovas Romualdas Vaitkus apie porą metų rimčiau fotografuojantį B.Ambrozą sako, jog tai vienas sparčiai tobulėjančių peizažistų, dabar dar ir tobulėjantis portretistas. Bronislovas, anot R.Vaitkaus, puikus ,, paukštininko“ Eugenijaus Kavaliausko bičiulis, padedantis perprasti įmantrybes fotografuojant paukščius, gyvąją gamtą.                                               ParodosPrieš porą metų Dauglaukyje, per Žolinę, kartu su S.Kancevyčiumi Bronislovas surengė kaimo žmonių portretų parodą. Fotografijose užfiksuotos akimirkos iš gyventojų buities. Dauglaukio bibliotekoje eksponavo autorinę žiemos peizažų parodą. Paskutinė paroda, kurioje puikavosi autoriaus darbai, – bendra ,,Fotojūros“ narių paroda ,,Mažas didelis pasaulis“.Po darbo…Ambrozų šeima, kurią pavasario rytą budina paukščių giesmė, žiemą ir vasarą sveikina saulės šypsnys, o migdo medžių šnarėjimas, yra laimingi, nes juos nuolat supa gamta. Ir, regis, sunkiai įsivaizduoja save ten, kur daug civilizuoto pasaulio realybės. Tiesa, darbas lieka darbu, ir miestan važiuoti tenka bene kasdien, tačiau didžioji gyvenimo dalis susilieja su gamta. Žmona, beje, labai mėgsta gėles, tad jų namuose ir šalia namų netrūksta.Kol nebuvo gimusi mažylė Julija, abu su žmona, kartais ir su vaikais, ne kartą viešėjo užsienyje. Labai mėgsta Lietuvos pajūrį. Su darbo kolektyvu prieš porą metų B.Ambrozas viešėjo Švedijoje, pernai – Ukrainoje. Visur, beje, fotoaparatas atlikdavo jam skirtą ,,darbą“.  Dabar, kol Julija dar visai mažutė, šeimos atostogų grafiką teko pakoreguoti. Tačiau fotoaparatui atostogų niekada nebūna…