„Jūros“ maršrutai pasuko į šiaurę

Birželio 15-ąją iš tarptautinio festivalio po savaitės koncertinės kelionės grįžo Tauragės kultūros centro dainų ir šokių ansamblis „Jūra“. Daug gastroliavęs Vakarų Europoje – Vokietijoje, Lenkijoje, Italijoje – ansamblis keičia savo maršrutus – pernai pasuko į rytus, dalyvavo tarptautiniame festivalyje Bobruiske (Baltarusija), šiemet į šiaurę – dalyvavo tarptautiniame festivalyje Rusijos Federacijos Karelijos Respublikos sostinėje Petrozavodske.
 Egzotika, ypač jaunimuiŠiais laikais įdomiau vykti ten, kur sudėtingiau patekti. Į Vakarų pasaulį keliai visiems atviri: važiuok, koncertuok, poilsiauk bet kada ir bet kur, tik turėk pinigų. Į buvusios Sovietų Sąjungos respublikas kiek sunkiau pakliūti, ypač didesniam kolektyvui. Reikia vizų, iškvietimų, ypatingų draudimų, įveikti pasienio su priekabiais pasieniečiais barjerą. Todėl išvyka į tolimąją Kareliją (apie 1500 km per Latviją, Estiją, Pskovą, Sankt Peterburgą), jos sostinę Petrozavodską tikrai atrodė viliojanti. Vyresni žmonės, dar gerai prisimenantys sovietinius laikus, per daug nesistebėjo, tačiau jaunimui, nemokančiam rusų kalbos ir nemačiusiam tarybinių laikų aplinkos, tai jau egzotika. O ir vyresnių žmonių akys jau atpratusios nuo tokių vaizdų, kokius teko vėl prisiminti. Žmonės tokie pat nuoširdūs, bet išliko tokia pat ir tvarka: atrodo, kad čia laikas yra sustojęs: didžiulė Lenino skulptūra (sako, kad pagal dydį ji antra Europoje ir pastatyta vietoj Petrozavodsko įkūrėjo Petro I statulos, kuri perkelta į nuošalesnę vieta, gerai dar, kad nesunaikinta visiškai – taip atsitiko sovietmečiu su cerkvėmis, meno vertybėmis), nieko Karelijos kraštui nedavusio partijos veikėjo Kirovo skulptūra centrinėje aikštėje, tokie pat duobėti kelia ir apleisti sodai, dilgėlynai. Pats centras šiek tiek švaresnis, nors ir čia šaligatvių pakraščiuose – nuorūkų kalnų kalnai, o pavažiavusius keletą šimtų metrų nuo sostinės centro, kur dar išlikęs senamiestis, medinės trobos, vaizdelis darosi sunkiai aprašomas: sandėliukai, garažiukai, virtuvėlės, malkinės, neaiškios kilmės pastatėliai,  būdos, mašinų „griaučiai“, dilgėlės, žolės iki juosmens, apgriuvę kaminai, įlinkę stogai, nedažyti namai, aukštos, išklypusios tvoros. Visa tai – tikrų tikriausia egzotika, tik Rusijoje (nors čia ir Karelijos Respublika) tokį vaizdą pamatysi.Tikrų karelų, artimų suomiams ir kalbančių ugrų-finų kalba, 600 tūkstančių gyventojų turinčioje respublikoje bėra tik 7 procentai. Daug mišrių šeimų, kur vaikai jau užregistruojami rusais. Karelu būti ir kareliškai kalbėti čia lyg ir gėda, panašiai kaip Baltarusijoje – baltarusiškai ar kažkada Lietuvoje – lietuviškai, o ne lenkiškai. Kareliškų mokyklų nėra. Yra visa valdžia, ministrai, ministerijos, valstybinės institucijos, tačiau viskam diriguoja Maskva. Karelijos istorija įdomi, sudėtinga, tačiau visko nesurašysi, reikia pačiam pabūti, pamatyti.Koncertiniai maršrutai Pernai Baltarusijoje Tauragės kultūros centro direktorius ir „Jūros“ meno vadovas Virginijus Bartušis susipažino ir susidraugavo su ansamblio iš Karelijos vadovu Andrejumi Anisinu, nusipelniusiu šios respublikos kultūros darbuotoju, tikru karelu. Šis ir pakvietė „Jūrą“, jam labai patikusį ansamblį, atvykti į Petrozavodską, į 4-ąjį tarptautinį festivalį  „Plias zoviot“  („Šokis kviečia“). Kvietimas buvo priimtas, atliktas didžiulis organizacinis darbas (vizos, nakvynės, maitinimo, kelionės, draudimo, koncertinės programos paruošimas ir kiti reikalai, kuriuos atliko ansamblio vadovai V.Bartušis, Gintaras Bartušis, Saulius Bernotas ir į kelionę nevažiavusi, bet šokėjus paruošusi Birutė Sagatauskienė), ir birželio 8 dieną „Jūra“ išvyko. Dvi paros kelionės, dvi nakvynės autobuse, 9 valandų sustojimas Sankt Peterburge ir jo centrinės dalies apžiūrėjimas  (toks pat ir grįžimas, 9 valandų sustojimas ir Peterhofo nuostabus aplankymas) nenuvargino kelionėse užgrūdintų senųjų atlikėjų ir jaunimo.Tik įsikūrus iš karto teko dalyvauti repeticijoje, kur susitiko visi atvykę į festivalį meno kolektyvai. Jų būta vienuolikos. Be „Jūros“, festivalyje dalyvavo „Pynimėlis“ iš Vilniaus, du ansambliai iš Latvijos, vienas iš Estijos, kolektyvai iš Baltarusijos, Marių autonominės respublikos valstybinis ansamblis, ansamblis iš Komijos ir šokių kolektyvai iš Karelijos.Petrozavodske yra įsikūrusi gana gausi lietuvių bendruomenė, jungianti apie 80 narių. Tiesa, jų dauguma nemoka lietuviškai, bet dega noru išmokti, moka vos keletas. Jie susibūrę į šokių ratelį „Rasa“ ir parodė puikią lietuviškų šokių programą. Tai buvo netikėta ir žavinga. Gaila, kad su jais dėl įtempto grafiko mažai teko pabendrauti.„Jūra“ sudalyvavo atidarymo koncerte, koncertavo visuomenei, surengė koncertinę išvyką į už 60 kilometrų esantį 2000 gyventojų kaimą  Koncoziorsk. Šis kaimas kaip tik šventė savo 450 metų jubiliejų. Įsikūręs netoli pirmosios Rusijoje mineralinių vandenų gydyklos, įrengtos dar valdant Petrui I, 1709 metais.  Šią gydyklą tauragiškiai aplankė, paragavo geležimi prisotinto mineralinio vandens. Koncerte prie kultūros namų (apie jų būklę sunku ir kalbėti, nėra su kuo  palyginti) žiūrovų susirinko nemažai, bet, kaip vyrai iškart pastebėjo, – tik moterys, Atvyko du vietinės valdžios vyrai, dar vienas kitas neaiškus vyriokas. Kiti, matyt, buvo užsiėmę ar šventė Rusijos dieną, mat buvo birželio 12-oji. Po sėkmingo koncerto teko skubiai vykti atgal į Petrozavodską, kur centrinėje aikštėje buvo šokamas karelų „flešmobas“. Tauragiškiai su visais kolektyvais aikštėje sušoko ir šį gražų karelų šokį, išmoktą dar Tauragėje.Susidarė įspūdis, kad tikrieji karelai dar ne visai nutautėję. Būtent per kultūrą, kultūros paminklus, kurių, kaip viename susitikime sakė Karelijos kultūros ministrė, yra 14 tūkstančių, bandoma atgaivinti karelišką dvasią. Kareliškų mokyklų nėra, tad „renovuoti“ surusėjusią tautą stengiamasi per kultūrą. Tai tik autoriaus nuomonė, gal yra kiek kitaip, tačiau pastangos kalbėti karelų kalba, organizuojami festivaliai tai rodo.Baigiamasis koncertas vyko Kirovo aikštėje pastatytoje scenoje, kur po keletą numerių atliko visi festivalio dalyviai. Tauragiškiai, kaip išsireiškė festivalio organizatoriai privačiame pokalbyje, buvo vienį ryškiausių dalyvių ir tikrai patys punktualiausi, drausmingiausi.Ne vien koncertaiBe koncertų, vakarais kavinėse, restoranuose vykdavo šokių mokymai, kuriuose aktyviai dalyvavo ir mūsiškai. Vadinamosiose „master klasėse“ buvo demonstruojami visų festivalyje dalyvavusių tautų  šokiai, o kadangi „Jūra“ turi ir stiprią vokalinę grupę, chorą, tai ir dainos. Vienas toks vakaras vyko netradicinėje aplinkoje – buvusios, jau bankrutavusios traktorių gamyklos ceche.Baigiamasis vakaras vyko ištaigingame (Petrozavodskas nemažas miestas, jame gyvena per 260 tūkstančių gyventojų, yra gerų restoranų, viešbučių) restorane. Delegacijos pasikeitė dovanomis, „Jūrai“ įteiktas diplomas, suvenyrai. Tauragės delegacijos vadovas V.Bartušis organizatoriams irgi įteikė lietuviškus suvenyrus.Trumpomis laisvalaikio valandėlėmis „Jūra“ aplankė nacionalinį muziejų, nusifotografavo prie Petro I paminklo, apžiūrėjo didžiulio Onegos ežero (200 km ilgio ir 80 km pločio) krantinę, kitas įžymybes.Festivalį finansavo Karelijos kultūros ministerija, prisidėjo ir Rusijos Federacijos Kultūros ministerija. Maitinimas buvo nemokamas, gyvenimas viešbutyje kainavo minimaliai. „Jūros“ išvyką finansavo Tauragės kultūros centras ir patys 45 dalyviai, pabuvoję egzotiškame krašte Karelijoje.„Jūra“ sezono dar nebaigia, jau šiandien repetuoja, nes liepos 5–6 dienomis tauragiškiai dalyvaus respublikinėje dainų ir šokių ansamblių šventėje Švenčionyse.