Kyokushin karatė – gyvenimo būdas

Tyli, švelni, gan drovi mergina, – štai ką pagalvojau pamačiusi Europos kyokushin karatė vicečempionę Juditą Jankauskaitę. Atrodo, kovos menas turėtų būti neatsiejamas nuo drąsos, tačiau klydau. Pasak propaguojančiųjų kyokushin karatė, čia svarbiausia dvasinis susikaupimas ir vidinė ramybė.
Teisingas sportas Birželio 4-ąją Ispanijoje vyko Europos kyokushin karatė suaugusiųjų ir jaunių čempionatas, iš kurio Lietuvos rinktinė parsivežė 20 medalių. Tarp jų – ir du tauragiškiai: Judita Jankauskaitė, jaunių grupės, svorio kategorijos iki 65 kg, Europos vicečempionė, ir Mindaugas Pavilionis, suaugusiųjų grupėje, svorio kategorijoje iki 90 kg, pelnęs bronzos medalį.Anot Juditos trenerio Gintaro Cemnalianskio, kyokushin karatė – viena teisingiausių sporto šakų, tai kelias, vedantis į galutinę tiesą. Žvelgiant iš techninės pusės, trenerio teigimu, tokiose kovose nepamatysite smūgio ranka į veidą ar laužimo – tai „švari“ kova. Be to, tokios kovos nevyksta už pinigus ar lažinantis sporto aistruoliams. Į sportą – per atsitiktinumą Niekada negalvojusią, kad galėtų būti šios sporto srities profesionale, Juditą lankyti treniruotes įkalbėjo draugė.– Tiesiog lydėjau draugę, kuri norėjo užsirašyti į karatė treniruotes. Visą kelią ji mane įkalbinėjo, kad prisijungčiau prie jos ir galiausiai įkalbėjo. Taip paprastai ir prasidėjo mano sportininkės istorija, – sakė Europos vicečempionė.Juditos paklausus, ar draugė, su kuria ji pradėjo lankyti treniruotes, nepavydi jai dabartinių pasiekimų, juk ji – šios idėjos pradininkė, mergina tik linksmai nusišypso.– Ne, žinoma, ne, ji nuoširdžiai džiaugiasi mano pergale, – tikina Judita.Tuo tarpu treneris priduria, kad Juditos draugei Kristinai, ją atvedusiai į treniruotes, jis taip pat žada sportinę sėkmę.Trenerio nuomone, svarbiausia šiame sporte atkalumas ir nuoseklumas, pasiekimai, pergalės ir rezultatai – tik viena iš sudedamųjų sportinio kelio dalių. Taip pat jis priduria, kad sportininkas, užsiiminėjantis kyokushin karatė, turi būti ambicinga asmenybė, nebijanti pralaimėjimų ir sugebanti nepalūžti po nesėkmių. G.Cemnalianskis šią sporto šaką Tauragėje propaguoja jau daugiau nei du dešimtmečius, tiesa, priduria, kad oficialiai tik nuo 1991-ųjų, o iš tiesų noras veikti kilo dar 1986 metais žvyru piltame garaže. Pasak G.Cemnalianskio, ši veikla vaikui leidžia socialiai įtvirtinti save. Tai puikiausias kelias savirealizacijai. Ateities planai – odontologija Ateinantys mokslo metai Tauragės „Versmės“ gimnazijoje Juditai paskutiniai, vėliau mergina planuoja imtis odontologės amato, o sportas liks tik hobis. Paklausta, ar kasdien vykstančios treniruotės netrukdo mokslams, mergina vienareikšmiškai atsakė, kad ne. Natūralu, kad kasdien vykstančių ir bent valandą trunkančių treniruočių nepakanka, kad būtum puikus sportininkas, reikia ir tinkamai maitintis, su tuo sutinka ir Judita, besijuokdama ir viena akimi bežiūrėdama į trenerį. Mergina pripažįsta, jog dažnai reikia žiūrėti, ką valgai, taip pat vartoti tam tikrus papildus. Tačiau kaip svarbiausias sėkmingos sportinės karjeros sudedamąsias dalis Europos vicečempionė išskiria pasitikėjimą savimi bei pasiruošimą. Trenerio nuomone, ne mažiau svarbi yra ir ištvermė bei motyvacija, be kurių vargu ar pavyktų nueiti tokį sėkmingą sportinį kelią. Suaugusiesiems viskas kitaip – Jaunių (16–18 metų) varžybos vyksta tam, kad kovotojai išsiaiškintų vienas kito pranašumus, turnyruose sutinkami vis kiti konkurentai, o Mindaugo atveju kitaip – jį visi jau žino. Tik atvykus į varžybas visi apsižvalgo ir šnibždasi, o čia – Pavilionis, – šmaikštauja treneris.Šiuo metu Mindaugas jau dešimtmetį priklauso Kauno klubui „Rifas“. Tačiau savo sportinę karatė karjerą pradėjo dar šeštoje klasėje treniruojamas trenerio G.Cemnalianskio. Pagrindinis stimulas, atvedęs į šią sporto šaką, pasak Mindaugo, buvo troškimas kovoti ir žavėjimasis pačia kova. Įgijęs sporto psichologijos specialybę sportininkas ir toliau ketina savo ateitį sieti su sportu. Mindaugo manymu, siekiant sportinės sėkmės tiek pat svarbūs yra ir sportininkas, ir jo treneris. Jis negaili pagyrų G.Cemnalianskiui ir vadina jį ne pirmuoju treneriu, o mokytoju.– Treneris buvo lyg mokytojas, nukreipęs mane tinkama linkme. Kai treniravausi Tauragėje, dar buvau paauglys, kai visokie neigiami dalykai lindo į galvą, tačiau visada šalia buvo treneris, kuris ne tik treniravo, bet ir mokė, – sakė M.Pavilionis. Traumų neišsigando Traumų Mindaugo karjeroje buvo ne viena, tačiau sportininkas apie jas pasakoja su pasididžiavimu ir šypsena.– Traumos kišdavo koją, kai galvodavau, ar verta tęsti sportinę karjerą, kai sulauki tokių pasekmių. Ypač suabejodavau, kai ištikdavo kelios traumos iš eilės. Bet kuriuo atveju manau, jog sporto nebūčiau pasiryžęs atsisakyti, – sakė vaikinas.Paklaustas apie ištikusias traumas Mindaugas jas greitai išvardija – kelis kartus jam teko patirti kelio menisko operaciją, tris kartus lūžo rankos krumpliai ir net šešis kartus delnakaulis. Vaikinas priduria, kad tokios traumos – tai pasekmė, kuomet su priešininku kovojama pilnu kontaktu, be apsaugų (jaunių lygoje apsaugos naudojamos – aut. p.). Kyokushin karatė sportininkas vadina savo gyvenimo dalimi, tai jam nebe hobis, tai pagrindinė jo kiekvienos dienos dalis, kuriai jis skiria daugiausia laiko (kartais net tris treniruotes per dieną) ir visiškai dėl to nesigaili. – Kelyje į sėkmę svarbiausia profesionalumas, – ryžtingai teigė Mindaugas.