Regina Remeikienė: „Mokymasis – sunkus darbas“

Informacinių technologijų (IT) mokytoja Regina Remeikienė nėra iš tų pedagogų, kurie nuolat jaučiasi nuvarginti savo darbo, būna irzlūs, dejuoja dėl mažo atlyginimo, nuolatinės įtampos. Aišku, jei jai būtų leista pakoreguoti šalies švietimo sistemą, ji įneštų ne vieną pataisą. Kukli, kupina vidinio žavesio, šilto balso mokytoja, greit minėsianti pusės šimto metų jubiliejų, ne iš karto sutiko kalbėti apie save, tačiau mano žemaitiško užsispyrimo genama pokalbiui pagaliau skyrė laiko.
Pirmieji žingsniai šiandienos link Gimė Regina Tauragėje, mokėsi tuometinėje 1-ojoje vidurinėje mokykloje. Šeimoje, kurioje augo trys vaikai, pašnekovė buvo vyriausia. Vaikai namuose turėjo savo pareigas. Moteris pamena, jog mamytė, kad ir vėlai grįžusi iš darbo, sugebėdavo patikrinti visų vaikų namų darbus.– Ir neišmoktus istorijos pasakojimus tekdavo išmokti, ir anglų, ir rusų žodžių paklausinėdavo. Tėvelio mėgiama sritis buvo poezija, jis pataisydavo mus, jei netinkama intonacija deklamuodavome eilėraščius, – patikino pašnekovė. – Mūsų tėveliai tikrino, ar mes ruošiame namų darbus tol, kol pamatė, kad tai jau tapo mūsų suvokta pareiga.Visi trys vaikai šiandien dirba jiems patinkančius darbus: brolis Arūnas – gydytojas, jauniausias Valdas dirba IT srityje, Regina – IT mokytoja. Nesumeluotos vaikystės prisiminimai Iš mokyklos Regina prisimena šviesios atminties matematikos mokytoją R.Barščiauską. Jis, beje, ir paskatino Reginą rinktis matematikos studijas. Regina taip pat pamena matematikos ir karinio parengimo mokytoją J.Lengviną, fizikos mokslo virtuozą A.Jukną, mokytojus L.Gusarovą, A.Širką. Vaikystės prisiminimai R.Remeikienei susiję ne vien su mokykla. Atmintyje įstrigę vaizdai, kaip iš tuometinių sovietinės armijos kareivinių ketvirtadieniais – pirties dieną – kareivėliams žygiuojant į miesto pirtį bendraamžiai įsidrąsinę prašinėdavo jų ženkliukų, kuriais buvo apsegiotos uniformos. Moteris pamena, kaip aerodrome leisdavosi „kukurūznikai“, išbarstę chemikalus ant kolūkio laukų, o gervuogės augo tose vietose, kur eiti buvo draudžiama.– Kai netoli mūsų gyvenamo barako Vytauto gatvėje prasidėjo individualių namų statybos, atsirado daug daugiau tinkamų aikštelių „karui“ žaisti. Vaikystėje tai buvo vos ne svarbiausias žaidimas. Populiarus buvo ir kvadrato žaidimas, dar žaisdavome „namais“. Gaudydavom ir muses į butelį. Mergaitės šį žaidimą ignoruodavo, bet beveik visos berniukų buvom išmokytos žvejoti, o A.Bagdono tvenkinys buvo žavingas. Nepriklausomai nuo materialinės padėties, visi turėjome kokias nors pačiūžas. Palankią žiemą tvenkinys virsdavo miesto čiuožykla, – prisiminimais dalijosi pašnekovė. Į darbą (gimnaziją) – kartu su dukra Vilniaus universitete įgijusi matematikės specialybę, Skaičiavimo centre Regina dirbo programuotoja. Pagal įgytą profesiją mokytojavo tik epizodiškai. Atidirbusi pagal paskyrimą R.Remeikienė porą metų dirbo Vilniaus 21-ojoje VPTM (dabar – Technikos kolegija). Tuomet su drauge mokykloje įkūrė folkloro ansamblį, kuris tapo geriausiu tarp kitų technikos mokyklų ir atstovavo Lietuvai tarptautiniame festivalyje Azerbaidžane. Keliautojų klubo dėka moteriai teko dalyvauti ir I kategorijos žygyje Pamyro kalnuose.Sukūrusi šeimą Regina grįžo į Tauragę. Vyras Algirdas – žinomas Tauragėje dailininkas, Kultūros paveldo departamento darbuotojas, sūnus Mykolas – Vilniaus universiteto trečio kurso studentas, būsimasis teisininkas, dukra Birutė – dvyliktokė, gimnazistė.– Ryte, eidamos į tą pačią Žalgirių gimnaziją, turime laiko pasikalbėti, kokia galėtų būti ši diena, ar pasidžiaugti, kad rytas saulėtas, – šypsodamasi kalbėjo Regina. Apie tai, ką moka ir ką nori dirbti – IT – jaunų žmonių pomėgių ir darbo sritis. Jei penktokui svarbu rasti tinkamas raides klaviatūroje, tai devintokas turi išmokti panaudoti kompiuterį papildomoms kitų dalykų mokymosi galimybėms plėsti. Tie, kas nori tapti IT profesionalais, neišvengiamai turi mokytis nors kokios programavimo kalbos, – profesionaliai mintimis dalijosi R.Remeikienė.Mokymasis, anot Reginos, – sunkus darbas, tad svarbu padėti mokiniui patikėti, kad jis gali tai suprasti.Beje, mokytoja mano, kad švietimo reformos mokyklose daug ką pakeitė. Jos teigimu, nebeliko tokio vertingo dalyko, kaip pagilintas kai kurių disciplinų mokymas. Mokytoja sunerimusi ir dėl nuolatinės klasės kolektyvo kaitos mokyklose.– Mokiniams pamokos vyksta pas skirtingus mokytojus. Taip atsiranda klasės draugai, kurie neturi nė vienos bendros pamokos ir kartu susirenka tik į klasės valandėlę, – liūdnai konstatavo R.Remeikienė.Per savaitę informacinių technologijų pamokose pasikeičia apie 120–150 skirtingų veidų. Mokyklose realybė įneša savas pataisas Pasak mokytojos, įstatymiškai mokinys – asmuo, kuris mokosi, mokytojas – asmuo, ugdantis ir mokantis mokinius pagal formaliojo arba neformaliojo švietimo programas. Tačiau realybė įneša savo pataisas.– Mokinys yra tas, kuris nesimoko, bet lanko mokyklą. Arba lanko retkarčiais. Įstatyme nerašoma, kad mokytojas turi būti asmenybe, bet ar mūsų visuomenė nekelia tokių netiesioginių reikalavimų mokytojui? Mokytojas yra švietimo paslaugas teikiančios įstaigos darbuotojas. Savo dalyko žinovas, bet ne tarnautojas, ne mama ar tėtė, ne mokinio bendraamžis, ne policininkas. Bet jei aš jaučiu savyje po dalelę visko, ką paminėjau, tai ar aš mokytoja? – garsiai savęs klausė ne pirmą dešimtmetį mokytojaujanti R.Remeikienė.Reginos nuomone, tik abipusė pagarba ir pareigų suvokimas užtikrina tokį mokymąsi, kokio tikisi abi grupės. Pašnekovė su pavydu pasakoja apie užsienio švietimo sistemos ypatumus, apie kuriuos lietuviai gali tik pasvajoti. Lieka laiko ne tik pamokoms Regina mėgsta daug veiklų, kurios būdingos visoms moterims: ir gaminti, ir tvarkyti namus, ir megzti, ir pabendrauti su draugais, tačiau jokia veikla savęs nekankina, jei nenori to daryti.Kartą bendradarbė Reginos paklausė: „Ar tu mėgsti meną?“ Ir šiandien, mano, jai tinkamai neatsakytų. Pašnekovės teigimu, žmogus nuo gyvulio ir skiriasi tuo, kad siekia kurti.– Klausydamas muzikos, žiūrėdamas spektaklį ar filmą, skaitydamas knygą, tu irgi netiesiogiai tame mene dalyvauji – tobulini save, – sakė Regina.R.Remeikienė mėgsta apsilankyti Muzikos mokyklos rengiamuose koncertuose, kūrybiniuose susitikimuose, retkarčiais užsuka ir į Viešosios bibliotekos ar Fotografijos galerijos renginius.