Romualdas Vaitkus: „Tailando skonio, garso ir kvapo nuotrauka neperteiksi“ (nuotraukos)

– Esate daug kur keliavęs, parodose eksponuojamos jūsų nuotraukos, darytos įvairiose šalyse. Kodėl šį kartą aplankyti pasirinkote Tailandą, kuo ši šalis jums ypatinga?– Įdomių pasakojimų teko girdėti iš savo draugų: keliautojo Pauliaus Normanto, gydytojo Viliaus Petrausko, kurie viešėjo Tailande. Tailandas „nurauna stogą“ – paliečia vidinį pasaulį, keičia mąstymą. Ten žmonių vertybės ir tikėjimas labai skiriasi nuo mūsų. Žmogus gyvena šia diena, jam užtenka tiek, kiek jis turi. – Kuriose Tailando provincijose, miestuose teko pabuvoti? Kas paliko didžiausią įspūdį šioje šalyje?– Mūsų aplankytos įžymesnės vietos buvo: Bankokas, Pattaya, Isanas. Teko pabuvoti ir Kambodžos pasienyje bei pabendrauti su Kambodžos gyventojais. Pats įžymusis Bankokas – tai tarsi miestas, iš kurio neina išvažiuoti, abejoju, ar pati valdžia žino konkrečias jo ribas. Vien per miestą mes važiavome keturias valandas. Įspūdingiausia, kad riba tarp skurdo ir prabangos labai menkutė. Stovėjau dangoraižio viešbutyje ir stebėjau greta lūšnynuose gyvenančius žmones. Kai kurių būstas – tiesiog keletas skardos ar faneros lakštų ir šiferio plokštė vietoje stogo. Esu girdėjęs, jog, atliktos statistikos duomenimis, tarp laimingais save laikančių pasaulio žmonių Tailando gyventojai pirmauja. Tai rodo, kad turtas nėra viena pagrindinių šios šalies gyventojų vertybių. Viename skurdžiame kvartale senyva moteris, pamačiusi mano pūslėtas, saulėje nudegusias rankas, pasiūlė pagalbą: ištepė mane kažkokios į alijošių panašios žolės syvais. Praėjus vos penkioms minutėms aš jau jaučiausi daug geriau. Buvau sužavėtas vietinių gyventojų nuoširdumu. Žmonės čia draugiški ir geranoriški.– Kuo patraukli aplankytų vietų gamta jums, kaip fotomenininkui?– Dalyvavome ekskursijoje po džiungles. Pirmas įspūdis – didžiulis į užsikirtusius automobilio stabdžius panašus cikadų skleidžiamas garsas. Gyvūnų teko pamatyti įvairių: gibonų, krokodilų, didžiąją juodąją voverę, stirnų, nematytų baltų vorų, didelių kabančių šikšnosparnių, dėlių, plaštakių. Gido pasakojimu, sunkmečiu, kai tailandiečiai valgė šunis, šikšnosparnius, pastarieji (šikšnosparniai – aut. p.) įsigudrino įsikurti vienoje šventyklų. Nuo to laiko niekas ten jų nedrįso liesti ir iki šiol jie ten gyvena, – vaizdas įspūdingas. Fotografavimui laiko buvo skiriama mažai, nes nesinorėjo užtrukus atsilikti nuo grupės, pasiklysti ir būti sudraskytam tigrų. Kad tigrų čia būta, liudijo ant gido rankos šio žvėries įkandimo paliktas didžiulis randas. Ekskursija džiunglėmis truko tris valandas, kartą teko keisti maršrutą, nes kelią buvo pastojusios laukinės bitės. Stebino floros ir faunos įvairovė, – tikra egzotika. Visą tą džiunglių triukšmą ir kvapą gana sunku perteikti nuotraukomis.– Viena jūsų fotografavimo sričių – architektūra. Kokios architektūros detalės, pastatai, paminklai labiausiai traukė jūsų fotoobjektyvą?– Bankokas – tai miestas, turintis daugiausia dangoraižių, tačiau didesnį įspūdį paliko Phimai istorinis parkas, kuriame gausu senų šventyklų. Tailandas – apskritai viena fotogeniškiausių šalių, pasižyminti dideliais kontrastais: lūšnynų kvartalai glūdi šalia prabangių pastatų, gatvės laidų raizgalynės fone matosi rūmai. Besidriekiantys laidai kabo ne tik ant stulpų, dalis jų tiesiog voliojasi gatvėje. Didelį įspūdį paliko gatvės be šaligatvių, kuriose čia pat važiuoja automobilis, už žingsnio pardavinėjamas maistas, kepami viščiukai. Vienas Bankoko susisiekimo būdų – upių kanalai, kurių pakraščiuose ant polių pasistatę būstus gyvena žmonės. Bankoke labai didelis žemės mokestis, todėl, norint jo išvengti, tiek namai statomi ant vandens, tiek prekiaujama vandenyje plaukiojančiuose turguose. – Esate nepriklausomas „Lietuvos ryto“, „Tauragės kurjerio“ fotožurnalistas, ar teko užfiksuoti kokių sensacingų kadrų, kaip pavyzdžiui, Tailande garsėjančių nepilnamečių prostitučių?– Prostitučių neteko užfiksuoti, nebent jos pačios pateko į kadrą fotografuojant žmonių mases. Tačiau teko pabuvoti „Alkazar“ transvestitų šou, kuriame moterimis persirengę vyrai pasirodė įvairių muzikos atlikėjų amplua, dainavo, šoko. Paskutinė nuskambėjusi pasirodymo daina – rusiška „Kalinka“, scenoje keitėsi Maskvos soboro vaizdiniai. Gana daug rusų Tailande investuoja į verslą, daug turistų iš Rusijos, todėl ir jiems buvo parodytas atitinkamas dėmesys. Tailande veikia net rusų televizijos kanalas. – Esate ne tik foto-video studijos vadovas, bet ir Tauragės krašto muziejaus Gamtos-fotografijos skyriaus vadovas. Kokios patirties jums suteikė Tailandas kaip video-foto menininkui? – Įdomus brangiausio Tailande Tiko medžio muziejus. Tai buvo gyva ekspozicija: vietoje buvo demonstruojamas pats medžio drožimas. Taip pat teko dalyvauti grandioziniame šou „Siam Niramit“, pasižyminčiame pačia didžiausia pasaulyje scena, kuri įtraukta net į Gineso pasaulio rekordo knygą. „Siam Niramit“ pasirodymas pasakoja apie visus tajų tautos istorijos etapus. Pasirodymas labai spalvingas, aukščiausio lygio dekoracijos, scenoje netikėtai atsiranda vanduo, kuriuo plaukia laivai, visai greta žiūrovų pražingsniuoja gyvi drambliai. Šou metu pasirodo apie 150 aktorių. Tailando sukeltus potyrius sunku perteikti tiek žodžiais, tiek fotografija. Tailandas ypatingas viskuo: savo vaizdiniais, garsais, skoniu ir garsu.