Striptizo ereliai „nutūpė“ Tauragėje

Sekmadienio vakarą „Domino“ teatras Tauragės žiūrovams pristatė nuotaikingą, karštą ir intriguojantį spektaklį „Striptizo ereliai“, kuriame išvydome savo kraštietį Juozą Gaižauską. Pagal dramaturgų Stepheno Sinclairio ir Anthony McCarteno pjesę „Ladies Night“ pirmą kartą šis spektaklis buvo pastatytas 1987 metais Aucklande, Naujojoje Zelandijoje. Tai buvo sėkmingiausias komercinis visų laikų spektaklis teatro istorijoje. Pjesė buvo išversta į dvylika kalbų.
Ne apie striptizą, bet ir jo buvo Spektaklis „Striptizo ereliai“ – tai istorija apie mažo Lietuvos miestelio bedarbių vyrų draugiją. Vienam vyrų šauna puiki mintis, kaip užsidirbti daug pinigų. Sugalvojama šokti striptizą. Tuomet ir prasideda visos linksmybės.Nė vienas spektaklyje vaidinęs aktorius nebuvo anksčiau šokęs striptizo, bet visi, kaip ir spektaklio herojai, buvo pasiryžę išmokti šio amato. Iš žiūrovių ovacijų galime spręsti, kad jiems tai pavyko. Aplodismentų negailėjo ir vyrai. Spektaklis – komedija ne vien apie striptizą, tačiau jo buvo, kaip ir sukinių ant galvos bei šokių su padangomis. Ginė ir augo TauragėjeVienas spektaklio aktorių – Tauragėje gimęs ir užaugęs Juozas Gaižauskas. Devynias klases jis baigė tuometėje 4-ojoje vidurinėje mokykloje (dabar – Žalgirių vidurinė). Vėliau išvažiavo mokytis į J.Tallat-Kelpšos mokyklą. 1991 metais su pagyrimu baigė Lietuvos muzikos akademiją, įgijo dramos teatro aktoriaus specialybę ir liko sostinėje. J.Gaižauskas yra sukūręs ne vieną vaidmenį, vedė LNK televizijos laidą „Ryto ratas“, yra renginių ir reklaminių televizijos žaidimų vedėjas, prodiuseris, įvairių projektų autorius, LTV „balsas“. Ir kaip pats sako, darbo jam ieškoti nereikia – jis pats jį suranda. Nuo pirmadienio J.Gaižauską matysime LNK rodomame seriale „Nekviesta meilė“. Pastaruoju metu aktorius repetuoja kroatų dramaturgo spektakliui, kuris, anot jo, turėtų būti įdomus, kaip ir „Striptizo ereliai“.Spektaklis „Striptizo ereliai“, anot J.Gaižausko, populiariausias spektaklis Lietuvoje. Per tris mėnesius suvaidinta 40 spektaklių. Kad ir kaip keista, tačiau ir sunkmečio laikotarpiu salės esą būna pilnos žiūrovų. Sostinėje bilietai buvo išpirkti likus dviem mėnesiams iki šio spektaklio. – Ar ilgai svarstėte – sutikti ar ne vaidinti šiame spektaklyje?– Kai gavau šį pasiūlymą, buvau išvykęs iš Lietuvos. Paprašiau atsiųsti pjesę ir pasidomėjau, su kokiais aktoriais teks kartu vaidinti. Patiko ir pjesė, ir komanda, todėl sutikau. Lenkų režisierius Arkadiusz Jakubik pagal tą pačią pjesę Lenkijoje pastatė anšlaginį spektaklį „Linksma ir nuoga“ („Goło i wesoło“). Mačiau šį spektaklį ir man pasirodė visai įdomus projektas. Tačiau mes jį perdarėme savaip. – Ar daug prakaito išliejote repeticijose?– Spektakliui pasirengėme per du mėnesius. Per tą laiką intensyviai repetavome vaidybinę dalį ir šokius. Per choreografijos repeticijas teko nemažai paprakaituoti, netekę daug skysčių per dieną numesdavome ir po kilogramą.– Ar prireikė specialiai spektakliui paruošti kūną? Gal lankėtės soliariume?– Ne, tai ne tas spektaklis, kad to reikėtų. „Striptizo ereliai“ – tik pavadinimas. Tai tik striptizo parodija. – Kas spektaklyje Jums sudėtingiausia? – Sudėtingi finaliniai šokiai. Šokio metu drabužius buvome susivilkę sluoksniais – vieną ant kito. Vietoje siūlių – lipukai, tad neatsargus truktelėjimas nusirengiant vieną sluoksnį ir gali likti visai be nieko. Be to, vienu momentu persirengti kitais drabužiais reikia per 40 sekundžių.– Kas Jūsų žiūrovai – vyrai ar moterys?– Tai nėra striptizas moterims. Apie spektaklio turinį žmonės susižino iš interneto. Dažniausiai ateina su šeimomis, tačiau šiek tiek daugiau moterų. – Kaip jaučiatės, kai tenka vaidinti savo gimtajame krašte?– Visada smagu pamatyti pažįstamų veidų. – Ar dažnai atvažiuojate į Tauragę?– Kas keletą mėnesių. Aplankau mamą, nuvažiuoju prie tėvo kapo, susitinku su draugais. Tik gaila, kad ne dažnai ir ne ilgam galiu čia atvažiuoti. Dabar į Tauragę atvažiavau su žmona Agne ir vienuolikmete dukra.  – Kokį įspūdį kaskart palieka gimtasis miestas?– Džiaugiuosi, kad Tauragė vis gražėja. Ypač miesto centras. Važinėju po daugelį šalies miestų, todėl galiu pasakyti, kad ne visur taip gražu, kaip čia. Vietiniams tikriausiai sunkiau tai pastebėti. Kultūros namai – vieni iš geriausių Lietuvoje. Turiu mintyje ne tik pastatą, bet ir įrangą.  – Pabaigai tradicinis „Deserto“ klausimas. Ar pats gaminate maistą? Gal galite mūsų skaitytojams atskleisti kokį nors receptą?– Esu iš tų žmonių, kurie mėgsta ruošti maistą. Gaminu dažniau nei žmona. Mėgstu gaminti kiniškus, japoniškus, itališkus patiekalus. Papasakosiu, kaip pasigaminti amerikietišką viščiuką. Imu ketvirtį viščiuko. Mėsą nuimu nuo kaulo. Įmarinuoju medumi, aliejumi, citrina, česnaku, pipirais ir kitais prieskoniais. Kitą dieną šiek tiek apkepu keptuvėje ir po to kepu orkaitėje. Tie, kas valgo pirmą kartą, net nesupranta, kad tai vištiena. Aš pats mėgstu valgyti su ryžiais, galima ir su bulvėmis. Pagardinu troškintomis daržovėmis. Gaminu ir daug sudėtingesnių valgių, tačiau kad papasakočiau, pavyzdžiui, kaip kiniškai pagaminti pekino antį, prireiktų valandos, o mane spaudžia laikas, – pokalbį baigė Juozas Gaižauskas ir nuskubėjo pas savo kolegas.