„Vanilinis“ gyvenimas pagal nenusivylusią namų šeimininkę

Kas paneigtų, jog moteriškumas geriausiai atsiskleidžia moters namuose? Rūmuose, kur karaliauja ji pati, kur prie kiekvieno daikto jos prisiliesta su meile ir rūpesčiu. Šiais metais rajono savivaldybė Dapkiškiuose gyvenančios Aldonos Stirbienės sodybą pripažino antrąja tarp gražiausiųjų rajone. Rodos, gyvenimas čia kaip mažyčiame rojuje: trykšta fontanai, akį glosto glotnutė 30 a sklypo veja, aplink – Aldonos išpuoselėti dekoratyviniai medeliai. Po vienu jų, dekoratyviniu gluosniu, moteris su arbatos puodeliu kas vakarą pasitinka saulėlydį.
Atvykusi į svečius įsiprašau šeimininkės leisti pasėdėti ant suolo-sūpuoklės. Nuo jo atsiveria puikus vaizdas į kiemą. Balta putnių formų, tarsi iš Rubenso tapyto paveikslo nužengusios moters skulptūrėlė stebi iš ąsočio trykštančią fontano srovę. Stebime ir mes su Aldona. Aplink ąsotį priberta akmenėlių. Sodybos šeimininkė paaiškina, kad fontano vanduo sunkiasi tarp akmenėlių ir suteka į rezervuarą, iš kurio vėl išpurškiamas siurbliuko pagalba.– Cirkuliacija, – mąsliu žvilgsniu paaiškina Aldona ir nusišypso. – Nors, tiesą pasakius, tiksliai nemoku paaiškinti, kaip jis ten veikia.Abi stebime jį patenkintos ne dėl to, kad fontanas kerintis, o kad jis veikia sukonstruotas pačios Aldonos. Taip taip, moteris pati sukūrė tą grožį.– Tai kad nebuvo sudėtinga. Kaip montuoti fontaną, pasižiūrėjau per „Youtube“ .Aplink fontaną – gėlės, kiek arčiau kieme stovinčios pavėsinės – dar vienas fontanas. Moteris apgailestauja, kad jos sodybą vertinusiai komisijai atvykus lietus buvo „nulijęs“ prie ano fontano esančių surfinijų žiedus, esą jie ne tokie gražūs tąkart buvo.Lygiagrečiai su gyvatvore prisodinta įvairiausių dekoratyvinių medelių, tačiau vienas jų „įtaisytas“ itin garbingoje vietoje – prie suolelio. Iš ten Aldona sako vasarą stebinti saulėlydžius. Rudeniop jie geriau matyti iš kitos kiemo pusės. O apskritai, idealiausia, kaip sako Aldona, būtų juos stebėti nuo tvenkinio lieptelio. Tiesa, to tvenkinio sodyboje dar nėra, tačiau jis jau teliuškuoja Aldonos vizijose. Moteris negali be vandens. Girdėti jo čiurlenimą ir akimis glostyti jo skaidrybę – sielos atgaiva. Moteris rami – žino: vyras parūpins, kad ši mažytė jos svajonė išsipildytų. Jis visuomet toks. Jam patinka, kai jo moteris laiminga. Aldonai gimsta vizijos, kaip dar būtų galima pagražinti aplinką, jis jas paverčia realybe. Moters veide pasakojant nedingsta šypsena.Namą šeima įsigijo prieš penkiolika metų – tai buvo jų svajonė. Tada šiame kaime namas su 30 a sodyba ir 1 ha žeme už jos kainavo 20 tūkst. litų.Sodybos šeimininkė mane kviečia į svečius, sodina valgomajame. Už nugaros akvariume pliaukšteli trys, jos žodžiais tariant, nemirtingi astronautai (prieš tai dviejų augintų žuvų rūšys nugaišo – aut.past.). Astronautai – juodi su oranžiniais pamarginimais beveik plaštakos dydžio Aldonos augintiniai. Akvariumas tik 35 litrų, o šie auga kaip pašėlę. Ir ėdrūs baisiai. Pastatyti valgomojo stalą prieš pat astronautų nosį sumanymas prastas: plūduriuoja jie smigius žvilgsnius nutaisę ir žiojasi, tarsi nuo šakutės kiekvienas kąsnis turėtų keliauti jiems. Tačiau kaip gi be žuvų – su vandeniu susiję namų aplinkos elementai Aldoną turi lydėti ir kieme, ir name.Žinoma, rūpintis namais, kai nedirbi, sakytumėte, – vienas malonumas. Taip ir yra. Aldonai tai, kaip pati sako, yra malonumas, o „raustis“ gėlių darželiuose – poilsis. Tačiau vien namais moteris neapsiriboja: yra aktyvi Dapkiškių „Pilaitės“ bendruomenės narė, traukia Dapkiškių kultūros namų moterų ansamblyje, talkina parapijoje, dalyvauja įvairiuose bendruomenės organizuojamuose užsiėmimuose. Turi prisimezgusi, prisigaminusi krūvą įvairių rankdarbių. Džiaugiasi praėjusią savaitę išmokusi velti vilną, sako privėlusi ir skrybėlių, ir šlepečių. Nėra tokio moteriško darbelio, kuris jos kaip nors nenudžiugintų. Nebijo ji ir vyriškų darbų. Svylančiais laidais, iš prakiurusio vamzdžio pasileidusiu bėgti vandeniu ar žiemą iš krosnies išsiritančiu suodžių kamuoliu jos neišgąsdinsi.– Kai reikia, tai ir darai viską, – nusako daugelio moterų buities kasdienybę.O jei vyrui nesant namie žūtbūt prireikia patarimo, galima nubėgti pas kaimyną. Kaip ji sako, ne viena toje gatvėje gyvenančių namų šeimininkių to griebiasi. Toks gyvenimas: kol vyrai dirba, moteriškėms visi namai ant pečių. Aldona kartu su keliomis draugėmis turi subūrusios visai nenusivylusių šeimininkių būrelį pavadinimu „Vanilės“. Moterys organizuoja „mergaitiškus“ pasisėdėjimus, dalijasi buities rūpesčiais, kartu švenčia šventes. Žinoma, neišvengiamai atsiranda pavydinčių tokio „vanilinio“ namų šeimininkių gyvenimo. Aldona prisimena, kai jos nuotrauka buvo atspausdinta „Tauragės kurjeryje“, kai korespondentės gatvėje kalbino praeivius teiravosi apie kalėdines šventes. Tada moteris pasakojo apie tradicinius pasisėdėjimus su savo draugėmis „vanilėmis“.– Pasirodžius apklausai laikraštyje sulaukiau skambučio. Moteris neprisistatė ir su ironija klausė: „Aldona, o tu nenori Dapkiškiuose sukurti cinamoninių moteriškių klubo?“ ir padėjo ragelį. Iš balso pažinau, kas skambino, – pasakodama juokiasi gyvenimu besidžiaugianti namų šeimininkė.