Kūrybinę energiją pažadino kelionės

Irena ir Henrikas Butkevičiai kelionių virusu užsikrėtė jau seniai. Vos susituokę, dar tarybiniais laikais, išmaišė Kaukazą, Karpatus. Dabar jau seniai „atsikandę“ Europos, vien Paryžiuje buvę penkis kartus, jie ėmė jausti nenugalimą tolimų, egzotiškų kraštų trauką. Tailandas, Singapūras, Malaizija, Peru, Bolivija. Šiuo metu vaizduotė piešia Himalajų vaizdus – jau derinami rudenį laukiančios kelionės į Nepalą maršrutai. O įdomiausia, kad kiekviena kelionė vis labiau atveria Irenos kūrybines galias, ir iš kelionių dienoraščių gimsta knygos.
Muziejai neviliojaKas traukia į tokius tolimus, galbūt net ir nesaugius kraštus? Irena sako, kad norisi išbandyti save, patirti naujų įspūdžių, o ekstremalumas tampa puikiu kelionių prieskoniu.Butkevičiai labiausiai domisi gamta, jiems įdomūs žmonės, o va į muziejus užsuka retai. Paprastai jie patys susidaro kelionės maršrutą. Žinoma, tai sudėtinga, ir Henrikui tenka nemažai laiko praleisti prie kompiuterio, kol viską sudėlioja.Kalbėdama apie paskutinę kelionę į Peru ir Boliviją, Irena prisimena, kad paruošiamieji darbai truko ilgai:–  Mano vyras kruopščiai ir nuosekliai gilinosi į abi šalis. Sudarė kelionės maršrutą. Per naktis „sėdėjo internete“, bendravo su Vinskio (rusų kelionių) forumo lankytojais. Žmonės, ten rašantys savo ataskaitas apie aplankytas šalis, suteikė daug naudingos informacijos. Kai buvo nustatytas maršrutas, teko ilgai ir kantriai „styguoti“ skrydžius. Lėktuvo bilietų pirkimas irgi atėmė nemažai laiko. Teko susirašinėti su avialinijų korporacijomis dėliojant skrydžių laiką – kad tik visur suspėtume, nepavėluotume. Turėjome labai tiksliai apskaičiuoti, kur ir kiek laiko būsime vienoje ar kitoje vietoje. Nekalbant jau apie kelionių turus siūlančias agentūras. Išsirink, kad gudrus, kurių paslaugos atitinka kainą ir kokybę. Pvz., turas į Amazonės džiungles. Susirašinėjo Henrikas su tokiu vedliu, vardu Gilberas, apie mėnesį. Reikėjo išsiaiškinti, ką šis žmogus ketina mums pasiūlyti 5 dienų kelionėje. Kokius drabužius imti, kokių skiepų reikia ir t.t. Begalės klausimų, svarstymų, patarimų, ieškojimų. Mano vyras toje srityje per tris mėnesius nuvertė kalnus. Perskaitėm begales straipsnių apie šias šalis, pažiūrėjom dokumentinių filmų.Pamatyti visa, kas gražiausiaNusprendę, kokią šalį norėtų aplankyti, Butkevičiai susirenka apie ją daugybę informacijos ir išsirenka vietas, kurias pamatyti būtina. Štai važiuodami į Peru ir Boliviją jie nusprendė, kad privalo pamatyti senovės inkų imperijos sostinę Kuską, paslaptingąjį, ypatingos energetikos gaubiamą, dar ir dabar daug neįmintų mįslių slepiantį Maču Pikču, didingą inkų kultūros palikimą.– Ko gero, Maču Pikču – įspūdingiausia, ką esame matę, o juk matėm tikrai nemažai, – svarsto Irena. – Dar gal  Soliar de Uyuni, 12 tūkst. kv. km druskos lyguma, esanti 3500 m aukštyje, užlieta keliais cm vandens. Tolumoje ji susilieja su ypatingai mėlynu dangumi. Nuostabus veidrodinis atspindys. Žydras dangus susilieja su druskingu žydru vandeniu. Jausmas tarsi kabotum ore.Tokie įspūdžiai atperka visus kelių sunkumus. Irena sako, kad tokiose kelionėse pasikrauni tiek energijos, kad jos užtenka visiems metams. Ir tampi gerokai atsparesnis smulkiems nemalonumams, kasdienybės rutinai.– „Nebesiparini“ dėl niekų, daugelis dalykų, anksčiau nervinusių, atrodo nesvarbūs, – dalijasi mintimis Irena. – Kai pamatai, kaip gyvena žmonės, kokie jie linksmi ir laimingi, nors neturi daugybės dalykų, be kurių mes nebeįsivaizduojame savo gyvenimo, supranti, kad ne daiktuose laimė. Imi iš naujo vertinti tikrąsias vertybes.Beje, Butkevičiai ne iš tų, kurie kelionėse ieškotų ypatingų patogumų. Tai būtų ir neįmanoma. Juk jei nebūtų turo po Amazonę, kurios metu nakvojo valtelėje, aplink plaukiojant krokodilams, jei nebūtų kentę begalinių liūčių, lipę akmenuotais kalnų takais, bridę purvo keliais, nebūtų pajutę tikro džiunglių kvapo ir pojūčių jose. Ir tai buvo verta patirti, net jei ir siaubingai kamavo kalnų liga ar džiunglėse gėlė moskitai.Muzika – neatsiejama gyvenimo dalisIreną, mergautine pavarde Maksimavičiūtė, turbūt daugelis vyresnės kartos tauragiškių mena kaip puikią dainininkę. Vėliau dešimt metų su Henriku atgrota vestuvėse, dar visai neseniai Irena dainavo kameriniame chore.– Nutariau, kad užteks, – mosteli ranka Irena. – Kiek galima dainuoti? Nors, žinoma, dainos, muzika buvo neatsiejama mūsų gyvenimo dalis. Padainuojam, pagrojam gitara draugų susibūrimuose.Nesvetimas Butkevičiams ir kultūrinis turizmas – ko gero, taip būtų galima pavadinti jų keliones į koncertus. Šeima klausėsi Celine Dion, Mylene Farmer, Garou, Sarah Brightman, Phil Colinz ir kitų pasaulinio garso žvaigdžių Paryžiuje, Prahoje.Rašo rankaKompiuterio Irena nepripažįsta – savo dienoraščius rašo ranka. Kelionėje ji kas vakarą pasižymi svarbiausias detales, o grįžusi namo užrašus perrašo, juos gerokai papildydama. Vėliautie užrašai tampa tikra atrakcija, kai krūvom susirenka visa šeima.– Visi ima prašyti, kad paskaityčiau, o patys žiūri nuotraukas, vienas per kitą ima prisiminti aprašytas vietas ar situacijas, pasakoti dar daugiau detalių. Būna, kad prisijuokiam iki ašarų, – sako Irena.Kadangi iš visų kelionių šeima parkeliauja su gausybe nuotraukų, viena už kitą įdomesnių, Henrikas sumontavo filmų apie keliones, sujungdamas nuostabius vaizdus, pasakojimus su to krašto muzika. Irena sako, kad žiūrėdama tokį filmą neretai pravirksta – taip veikia atgimę nepakartojami įspūdžiai.Šeimos taryboje nutarta sudėti tekstą ir nuotraukas į krūvą ir išleisti knygą. Jau netrukus bus išspausdinta knyga iš kelionių po Peru ir Boliviją, savo eilės laukia įspūdžiai iš Tailando.– Nemanykite, kad įsivaizduoju esanti rašytoja, – juokiasi I.Butkevičienė, – visai ne, tokių pretenzijų neturiu. Tiesiog nutarėme, kad būtų naudinga viską sudėti į knygą, nes juk ir patys jaunyn neinam, dar koks Alzheimeris griebs, o ir šiaip namiškiams įdomu. Kita vertus, gal tie mano užrašai pravers tam, kas norės pakartoti mūsų maršrutą.