Per Tauragę drieksis piligriminio kelio atšaka

Populiarėjantis religinis turizmas bei piko viršūnę pasiekę pėsčiųjų žygiai iš namų nors trumpam išeiti paskatino daugybę žmonių. Kuriant ir plėtojant Camino Lituano maršrutą, vedantį per Lietuvą, apsispręsta, jog žygeiviams galima pasiūlyti susipažinti ir su Taurage.

Kaip skelbiama oficialiame caminolituano.com puslapyje, Camino Lituano yra 500 km šiuolaikinis piligrimų kelias, besidriekiantis per visą Lietuvą ir prisijungiantis prie Europos tarptautinio Šv. Jokūbo kelių tinklo. Camino Lituano kelias prasideda ties Lietuvos-Latvijos siena ir, suskirstytas 25 km atkarpomis, vingiuoja nuo Žagarės iki Lazdijų, per Šiaulių, Kauno, Alytaus apskritis ir pasiekia Lenkiją, kur susijungia su Camino Polaco keliu.

Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ direktorius Romualdas Vaitkus pasakojo, kad šis kelias Lietuvoje nėra skirtas vien piligrimams, tikintiesiems. Juo einantys turistai galės apžiūrėti įdomius kultūrinius, religinius, istorinius ir gamtos objektus. Numatytose stotelėse veikia ir nakvynės bei maitinimo įstaigos. Tiesa, Tauragės rajone maršrutas dar nėra suplanuotas, kol kas neaišku ir kokią infrastruktūrą pavyks sukurti.

– Paprastai piligriminiai keliai eina takais, kad būtų kuo mažiau asfalto. Dėliodami maršrutus, radome ir galimas nakvynės vietas. Smagu, kad tai bus Tauragės rajone, nes užsienyje žmonės tūkstančiais eina piligriminiais maršrutais. Kol kas pas mus rajone maršruto neskubėsime ženklinti. Stebėsime, ar jis populiarus, ar daug einančių, – teigė R.Vaitkus.

Kultūrinės ir turistinės veiklos vadybininkė Živilė Griguolienė atvira – maršrutą sudaryti nėra lengva, nes žemėlapyje vaizdas vienoks, tačiau atvykus į pasirinktą vietą paaiškėja, kad gali nepavykti praeiti. Pagalbon šoko ir Tauragėje gerai žinomas aktyvistas bei keliautojas Vidas Stašaitis.

– Camino Lituano daro atskirą kelio atšaką nuo Kauno, pro Jurbarko rajoną, Tauragės ir Šilalės rajonais link Švėkšnos, per Žemaitiją. Tai piligriminis kelias, bet nėra skirtas tik tikintiesiems. Važiavome apžiūrėti maršrutui tako link Žukų, bet paaiškėjo, kad ne visur pavyks praeiti – tokia buvo pirmoji žvalgyba, – kalbėjo Ž.Griguolienė.

Muziejaus darbuotoja džiaugėsi, kad pagalbos ranką ištiesė Vidas Stašaitis, daug vietų aplankęs pėsčiomis, dviračiu, organizavęs ir pėsčiųjų žygius. Viliamasi jau greitai sudėlioti maršrutą Pagramančio žemėlapyje.

Mortos Mikutytės nuotrauka

Keliaujantieji Camino Lituano aplankys bažnyčias, koplyčias, šventvietes, piliakalnius, pažintinius takus, apžvalgos bokštus, archeologijos, gamtos paminklus, muziejus, dvarus, istorinio ir kultūrinio paveldo vietas. Kelias žymimas tradicinėmis geltonomis krypties rodyklėmis ir kriauklėmis. Tokiomis pat kriauklėmis žymimas ir tarptautinis šv.Jokūbo kelias (Camino de Santiago), kurio pagrindu ir kuriamas Camino Lituano.

Entuziastai Camino Lituano organizaciją įkūrė dar 2016 metais, o 2017 metais jau pradėta bendrauti su savivaldybėmis, vykdyta maršrutų žvalgyba. Įprasta, kad piligriminiais maršrutais keliaujantys žmonės turi miegmaišius, kilimėlius, tad ir didelių reikalavimų nakvynės vietai nekelia, todėl Tauragės rajone viliamasi tokius turistus apgyvendinti, pavyzdžiui, mokyklose.