Kodėl vien buvimas prirūkytose patalpose kelia pavojų?

Rūkymas neabejotinai yra vienas labiausiai paplitusių žalingų įpročių. Tačiau dar ne visi žino, kad kenksminga ne tik būti šalia rūkančiojo ir kvėpuoti cigarečių dūmais, bet ir leisti laiką patalpose, kuriose kažkada buvo rūkoma.

Tretinio rūkymo pavojus

Rūkant uždaroje patalpoje – ypač blogai vėdinamoje – cigarečių dūmai ir juose esančios kenksmingos dalelės įsigeria į įvairius paviršius. Tai gali būti baldai, užuolaidos, apmušalai, kilimai, sienos, o taip pat – rūkančiojo ar šalia esančiųjų plaukai, oda ir drabužiai. Pavyzdžiui, ant medvilninių paviršių cigarečių dūmų pėdsakai išlieka net pusantrų metų.

Paskleisti kenksmingas medžiagas patalpoje rūkantysis gali ne tik iškvėpdamas cigarečių dūmus, bet ir rankomis liesdamas įvairius daiktus – pavyzdžiui, indus bei maisto produktus ar žaislus, su kuriais žaidžia vaikai. Tokiu būdu pasklidusios dalelės galiausiai gali patekti į aplinkinių žmonių organizmus. Visa tai vadinama tretiniu rūkymu.

Nors galbūt atrodo, kad į rūbus įsigėrusius cigarečių dūmus ir juose esančias kenksmingas medžiagas galima išskalbti, o iš patalpų pašalinti išvėdinant – tai ne visai tiesa. Stipriai prirūkytų patalpų dažniausiai visiškai išvėdinti neįmanoma, nes taip pasišalina tik labai lakios medžiagos, o įvairias ligas sukeliantys kancerogenai išlieka ir nusėda ant paviršių. Norint visiškai pašalinti pavojų, tektų pakeisti sienų dangą ir baldus.

Taigi paprasčiausiai būnant patalpose, kuriose buvo dažnai rūkoma, galima pakenkti savo sveikatai.

Didina pavojingų ligų riziką

Apskaičiuota, kad buvimas prirūkytoje patalpoje nerūkančiam žmogui prilygsta 49 minutėms, praleistoms intensyvaus eismo gatvėje.

Daug pasako ir tai, kad iš 8 milijonų žmonių, kasmet mirštančių dėl su rūkalais susijusių priežasčių, net 1,2 milijono žūsta dėl artimųjų iškvėptų cigarečių dūmų. Nuolat kvėpuojant kenksmingomis dalelėmis didėja miokardo infarkto, insulto, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų ligų rizika. Kvėpuojant rūkančiųjų iškvėptais dūmais taip pat padidėja rizika susirgti ir plaučių vėžiu bei kitomis onkologinėmis ligomis.

Buvimas prirūkytose patalpose gali lemti ir dėmesio koncentracijos sutrikimus, pasikeitusią medžiagų apykaitą bei hiperaktyvumą. Tai itin kenksminga negimusiems kūdikiams, nėščiosioms, vaikams ir kvėpavimo sutrikimų turintiems žmonėms. Žalingi šeimininkų įpročiai daro žalą ir gyvūnams – pavyzdžiui, gali sukelti jiems chronišką kosulį ir kitas ligas.

Cigarečių dūmuose – apie 100 skirtingų kancerogenų

Kenkti sau ir aplinkiniams pradedama vos tik užsidegus cigaretę. Jai degant 600 laipsnių temperatūroje išsiskiria daugiau nei 6 tūkst. nuodingų medžiagų. Iš jų apie 100 yra kancerogenai. Šie cheminiai junginiai žaloja organizmo ląsteles ir ilgainiui gali sukelti onkologinius susirgimus.

Cigaretės dūmuose gausu pavojingų dervų. Iškvėpus cigarečių dūmus pasišalina tik maždaug trečdalis jų. Patekusios į organizmą dervos nusėda ant dantų, gerklėje ir plaučiuose, o iškvėptos į aplinką – ant įvairių paviršių. Cigarečių dūmuose taip pat yra ir anglies monoksido, dar vadinamo „smalkėmis“. Dūmuose aptinkama netgi tokių toksinių medžiagų kaip nagų lako valikliuose naudojamas acetonas ar žiebtuvėlių užpildymui skirtas butanas. Visos šios medžiagos į organizmą gali patekti ne tik pačiam rūkant, bet ir būnant prirūkytose patalpose.

Nereikėtų pamiršti ir nikotino. Nors jis sukelia priklausomybę, nėra pagrindinė su rūkymu susijusių ligų priežastis.

Svarbu apsisaugoti nuo pavojų

Taigi žalinga ne tik rūkyti pačiam, bet ir įkvėpti kitų rūkorių iškvėptų dūmų ar liesti paviršius, į kuriuos jie įsigėrę. Norint apsisaugoti nuo pavojaus reikėtų vengti būti patalpose, kuriose rūkoma, netoleruoti rūkymo savo namuose ar automobilyje. Jei vis tik patalpose rūkoma, reikėtų jas kuo dažniau vėdinti, sudarant skersvėjį. Taip pat svarbu drėgna šluoste reguliariai valyti sienas, grindis ir kilimus, skalbti patalynę.

Rūkyti reikėtų kuo toliau nuo gyvenamųjų patalpų, kad į jas nepatektų cigarečių dūmai. Būtent dėl šios priežasties vis didesnės dalies daugiabučių namų balkonuose, terasose ar lodžijose, to pageidaujant bent vienam gyventojui, rūkyti visai uždraudžiama. Panašios taisyklės turėtų galioti ir automobiliuose. Juose cigarečių dūmų koncentracija gali būti itin didelė ir kelti rimtą grėsmę keleiviams – ypač jei jie yra vaikai, besilaukiančios moterys, sveikatos sutrikimų turintys asmenys. Norėdami apsaugoti aplinkinius nuo savo žalingo įpročio keliamų pavojų, rūkantieji turėtų dažniau plautis rankas ir veidą, skalbti drabužius.

Aišku viena – tik visiškai atsisakius žalingo įpročio nuo rūkymo keliamos žalos galima patikimai apsaugoti ne tik savo, bet ir aplinkinių sveikatą.