Nuo „gero gyvenimo“ vėžio galima pasveikti

Tauragiškius medikai kviečia dalyvauti specialioje ankstyvosios diagnostikos programoje ir laiku užkirsti kelią vienam dažniausiai pasitaikančių – storosios žarnos vėžiui. Gydytojai tikina, kad šio vėžio nesunku išvengti, o, kol liga pradinėse stadijose, ir pasveikti. Tereikia laiku pasitikrinti.

Serga tūkstančiai

Išsivysčiusiose Vakarų šalyse kasmet nustatoma apie 500 tūkst. naujų storosios žarnos vėžio atvejų. Lietuvoje šis vėžys yra vienas iš 5 dažniausiai pasitaikančių. Sergančiųjų skaičius kasmet didėja. Statistiškai storosios žarnos vėžys per metus nustatomas 1600-2000 lietuvių. Deja, bet per metus liga šalyje pasiglemžia apie 800 gyvybių. Nors Lietuvoje, kaip ir Europoje, tarp visų piktybinių navikų storosios žarnos vėžys vyrams yra 3-čia, o moterims – 2-ra onkologinė liga, vis dėlto Lietuvoje sergamumas šiuo vėžiu yra 26 atvejai 100 tūkst. gyventojų, o Vakarų ir Šiaurės Europoje net – 42 atvejai 100 tūkst. gyventojų. Deja, pas mus ir sergamumas, ir mirtingumas vis dar didėja, o Vakarų Europoje bei kitose išsivysčiusiose šalyse stabilizavosi ir net ėmė mažėti.

– Tai gero gyvenimo vėžys, – sako Tauragės ligoninės Chirurgijos skyriaus gydytojas Vilius Petrauskas. – Vakarietiškas gyvenimo būdas – mažas fizinis aktyvumas, riebus, kaloringas maistas, dažnai valgoma raudona riebi mėsa, alkoholio vartojimas, rūkymas ir žarnyno uždegiminės ligos – opinis kolitas, Krono liga ir kt. – visa tai skatina storosios žarnos vėžio išsivystymą. Nors daugelis mano, kad šis vėžys paveldimas, iš tiesų šią ligą paveldi mažiau kaip 10 proc. žmonių.

Laiku tikrintis

V.Petrauskas teigia, kad penkerius metus išgyvena apie 70 procentų ligonių, kuriems nustatomas I stadijos vėžys, ir tik 5 procentai tų, kuriems nustatomas IV stadijos storosios žarnos vėžys. Prieš 12 metų buvo pradėta storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa, pagal kurią visi 50–74 m. amžiaus žmonės kartą per dvejus metus turi pasitikrinti dėl šio vėžio. Tam reikia atlikti slaptojo kraujo išmatose tyrimą. Jei šis tyrimas parodo, kad yra kraujo, tuomet atliekama kolonoskopija – specialiu aparatu iš vidaus apžiūrimas žarnynas.

Šis tyrimas anksčiau buvo atliekamas nenuskausminant, tad žmonės jausdavosi nelabai maloniai, tačiau dabar pacientams taikoma bendrinė nejautra, todėl tyrimo nereikia baimintis. Pasitikrinti anksti reikia todėl, kad, suradus iki vėžines ligas arba net beprasidedantį vėžį, galima sėkmingai išgydyti.

– Nėra vėžio be ikivėžinės būklės. Jis neatsiranda tuščioje vietoje, – sako gydytojas ir aiškina, kad kraujuoti gali nebūtinai dėl vėžio, bet ir kitų ligų, hemorojaus, opinio kolito, Krono ligos, gerybinių polipų.

Minėtos programos tikslas – surasti ikivėžines ligos formas ir jas išgydyti be didelių operacijų, kad žmogus nesusirgtų vėžiu. O jei jau susirgo, surasti vėžį kuo anksčiau.

Gydytojas teigia pastebintis, kad pagal programą ateina pasitikrinti pacientai, kurie serga ikivėžinėmis žarnyno ligomis, ir vis daugiau žmonių darosi sąmoningesni ir tikrinasi.

– Jei pradžioje reikėjo raginti ir įkalbinėti, tai dabar vis daugiau ateina patys, – sako V.Petrauskas. – Žmonės tapo raštingesni. Ypač jautriai reaguoja tie, kurių giminės ar artimieji sirgo žarnyno ligomis. Jie noriai tikrinasi. Dėl to kiekvienais metais daugėja nustatomų ikivėžinių ligų ar ankstyvo vėžio atvejų.

Nors, pasak gydytojo, mažėja pirmąkart nustatomo labai užleisto vėžio atvejų, vis dėlto mirtingumo skaičiai rodo, kad ne visi laiku kreipiasi į medikus ir liga, nuo kurios galima pasveikti, užleidžiama.

Pagal storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programą žmonės turėtų kreiptis į šeimos gydytojus, ir šie siunčia atlikti slaptojo kraujo išmatose tyrimą. Jei tokio kraujo randama, kolonoskopiją atlieka gydytojai specialistai.

Laikosi nustatytos tvarkos

Jei kolonoskopijos metu randamas nedidelis polipas, jis šalinamas, jeigu didelis, paimama biopsija ištirti, ar jis nesuvėžėjęs, ir tuomet skiriamas laikas, kada jis bus šalinamas. Radus onkologinę ligą, taip pat imama biopsija ir, laboratorijoje patvirtinus diagnozę, paciento gydymo planą sudaro gydytojų specialistų komanda. Dažniausiai, jei įmanoma, pacientas operuojamas ir pašalinamas navikas, jei reikia taikoma chemoterapija ar spindulinis gydymas. Yra tikimybė, kad jei liga neišplitusi, po tokio gydymo pacientas pasveiks. Deja, jei liga išplitusi, tuomet skiriama chemoterapija arba spindulių terapija, kad būtų galima sumažinti naviką ir tuomet jį per operaciją pašalinti ar bent pratęsti paciento gyvenimą.

Gydytojas V.Petrauskas ragina visus dalyvauti storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje. Kai po karantino suvaržymų atsikūrė normalus gydymo įstaigos darbo ritmas, kreiptis į medikus yra saugu – personalas laikosi nustatytos tvarkos: yra tarpai tarp procedūrų, dezinfekuojamos patalpos, darbuotojai dėvi asmens apsaugos priemones ir prieš tyrimas pacientams atliekamas COVID-19 testas.

Daugiau: chlorella