Stabligė – liga, nuo kurios svarbu pasiskiepyti

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Tauragės departamento specialistai primena, kad pavasarį, kai prasideda sodo ir žemės ūkio darbai, padidėja rizika susirgti sunkia infekcine liga – stablige.

Dažniausiai serga suaugusieji

Po suaugusiųjų skiepijimo kampanijos (1995–1996 m.) praėjo daugiau nei 20 metų, todėl baimintis yra ko, nes galima prognozuoti šios ligos padažnėjimą. Lietuvoje pastaraisiais metais registruojami tik pavieniai stabligės atvejai, tačiau rizika susirgti šia liga didesnė, jei nuo paskutinių skiepų praėjo daugiau nei 10 metų. Pagal Nacionalinę imunoprofilaktikos programą vyresni nei 25 m. amžiaus asmenys gali pasiskiepyti nemokamai. Lietuvoje suaugusiesiems skiepyti naudojama vakcina apsaugo ne tik nuo stabligės, bet ir nuo difterijos.

Kaip užsikrečiama stablige?

Bakterijos į žmogaus organizmą patenka per pažeistą odą, esant tiek gilioms, tiek paviršinėms žaizdoms, žmogus gali užsikrėsti susižalojęs žemės ūkyje naudojamais įrankiais, dirbdamas žemės ūkio darbus, sužalojus gyvūnams, nudegęs, stipriai nušalęs. Stablige žmogus nuo žmogaus neužsikrečia. Ypač pavojingos dirvožemiu užterštos žaizdos. Tuomet pakanka odos pažeidimo, kad stabligės sporos, patekusios į žaizdelę, esant palankioms anaerobinėms (be deguonies) sąlygoms, virstų bakterijomis, gaminančiomis nuodus, kurie itin pavojingi centrinei nervų sistemai.

Kokie stabligės simptomai?

Liga prasideda palaipsniui. Po užsikrėtimo simptomai dažniausiai pasireiškia po savaitės, bet gali būti ir po kelių dienų ar mėnesių. Sukėlėjas, patekęs į anaerobines sąlygas (gilios durtinės žaizdos), pradeda daugintis ir gaminti egzotoksinus (nuodus). Inkubacinio periodo trukmė priklauso nuo užkrato dozės ir patekimo vietos.

Toksinas paveikia įvairias nervų sistemos struktūras, kas sukelia stiprius raumenų susitraukimus, kitus simptomus. Pirmieji ligos požymiai gali būti trumpalaikiai raumenų trūkčiojimai, tirpimas užkrato patekimo vietoje. Vėliau liga pasireiškia įvairaus stiprumo raumenų spazmais. Šie spazmai būna labai skausmingi, jų trukmė – nuo kelių sekundžių iki kelių minučių, o jeigu spazmai apima didelių raumenų grupes, būna tokie stiprūs, kad nuo jų lūžta kaulai, nuo kramtomųjų raumenų spazmų lūžta dantys. Dėl sunkių traukulių priepuolių gali ištikti hipoksija ir mirtis.

Koks gydymas?

Stabligės gydymas pradedamas nedelsiant. Būtina kreiptis dėl gydymo į medikus. Gydoma antibiotikais. Taip pat gydytojų skiriamas antitetaninis serumas (specialus serumas nuo stabligės). Serumo antikūnai neutralizuoja toksinus. Kartu gydomi ir simptomai – traukuliai, raumenų spazmai, skausmas. Būtina atstatyti šarmų – rūgščių, elektrolitų, skysčių pusiausvyrą.

Kaip apsisaugoti nuo stabligės?

Išnaikinti stabligės neįmanoma. Siekiant išvengti ligos, patikimiausia stabligės profilaktikos forma – skiepai. Kūdikiai stabligės vakcina skiepijami kartu su difterijos ir kokliušo ar dar daugiau komponentų turinčiomis vakcinomis. Paaugliai ir suaugusieji stabligės vakcina skiepijami kartu su difterijos vakcina. Vėliau palaikomosios vakcinos dozės suaugusiems žmonėms rekomenduojamos kas 10 metų. Traumas patyrę asmenys, seniai skiepyti stabligės vakcina, skiepijami kartu su serumu ar imunoglobulinu nuo stabligės. Net ir persirgus stablige rekomenduojama ir toliau skiepytis, nes apsauginis imunitetas dėl per mažo toksinų kiekio neįgyjamas.

Parengė NVSC Tauragės departamentas