Švytintys dantys ar bedantė burna – tai gali nulemti vienas žalingas įprotis

Vasario 9 dieną – minint tarptautinę odontologų dieną – ne tik puiki proga užsirašyti profilaktinei dantų ir burnos apžiūrai. Daug svarbiau – visus metus tinkamai rūpintis burnos higiena ir, be abejo, atsisakyti žalingų įpročių, kurie kenkia baltai šypsenai. Vienas iš jų – ne tik dantims, bet visam organizmui žalingas rūkymas.

Pirmiausia – estetinės problemos

Norint turėti sveikus ir akinamai baltus dantis, reikia reguliaraus dantų, tarpdančių ir netgi liežuvio valymo. Taip pat svarbu reguliariai apsilankyti pas odontologus, kad jie nuvalytų apnašas bei apžiūrėtų dantis. Panašiai kaip per automobilio techninę apžiūrą. Deja, bet visos pastangos gali išgaruoti lyg dūmas, jei prie lūpų spaudžiama cigaretė.

Traukiamas cigaretės dūmas nulemia, kad rūkančiųjų dantys pagelsta ir patamsėja. Tai – akivaizdžiausias ženklas, kad žmogus turi šį žalingą įprotį. Dantys savo spalvą pamažu keičia dėl cigaretės degimo metu išsiskiriančių dervų. Tik apie 30 proc. jų iškvepiame, o likę 70 proc. dervų nusėda plaučiuose, gerklėje ir būtent ant dantų paviršiaus. Negana to, rūkantiems labiau kaupiasi apnašos ir formuojasi tamsūs dantų akmenys, iš burnos sklinda nemalonus kvapas.

Grėsmė netekti dantų

Deja, bet visos šios matomos problemos – mažmožiai, palyginti su tuo, kas gali laukti ateityje. Karštas cigaretės dūmas mažina dantų ir dantenų jautrumą, dėl to jie greičiau pažeidžiami infekcijų. Išsausėjusi burnos gleivinė tampa idealia terpe atsirasti ėduoniui. Amerikiečių sveikatos specialistai praneša, kad net 40 proc. 20–64 metų rūkalių turėjo negydomą dantų ėduonį.

Cigaretės sukelia ir dantenų ligas, kurios yra tiesiausias kelias į dantų praradimą. Skaičiuojama, kad rūkančios moterys turi 2,5 karto didesnę riziką susidurti su tokia problema nei neturinčios šio žalingo įpročio, vyrai – net 3,6 karto.

Sukelia ir gyvybei pavojingas ligas

Didžiausią žalą mūsų šypsenai ir sveikatai daro tabako degimo metu susiformuojančios cheminės medžiagos, kurių suskaičiuojama daugiau nei 6 tūkstančiai. Dalis jų yra itin kenksmingos. Tarp jų – anksčiau minėtos dervos, visiems gerai žinomas anglies monoksidas bei dar daugelis kitų kancerogenų, kurie žinomi kaip agresyvūs vėžio sukėlėjai.

Kalbant skaičiais, pasaulyje kasmet užregistruojama apie 389 tūkst. naujų burnos ir ryklės vėžio atvejų. Ši liga – yra penktoje vietoje pagal mirštamumą tarp visų onkologinių susirgimų. Blogiausia, kad galimybę susirgti šia itin pavojinga liga didina ne tik rūkymas, bet ir buvimas šalia rūkančių arba prirūkytoje patalpoje.

Tad norint to išvengti ligų ir džiaugtis savo vizitine kortele tapsiančia baltutėle šypsena, visų pirma, reikėtų pagaliau užgesinti smilkstančią cigaretę. O jei ir nepavyksta to padaryti – reguliarus lankymasis pas odontologus gali padėti užkirsti kelią besivystančioms ligoms.