Leidinys, reikalingas Tauragės istorijos dėlionei

Gruodžio 15 dieną Tauragės kultūros centro konferencijų salėje Tauragės visuomenė susipažino su nauju leidiniu – 200 puslapių knyga „AB „Tauragės maistas“ 1932–2012“, kurioje spausdinama ir 150 autentiškų nuotraukų. Unikalus leidinys, kupinas įdomių istorijų, įspūdingų ir kartais šokiruojančių atsiminimų, skirtas AB „Tauragės maistas“ 80-mečiui.
 Autoriai – žinomi ir populiarūsAlbinas Batavičius ir Edmundas Mažrimas yra daug nusipelnę fiksuodami ir populiarindami Tauragės miesto ir rajono istoriją. A.Batavičius gyvena Vilniuje, yra Tauragės Garbės pilietis, apdovanotas Garbės ženklu „Už nuopelnus Tauragės apskričiai“. Per nepilnus 20 metų jis išleido nemažai leidinių. Dar 1995 m. išleista pirmoji jo knyga „Tauragės apskrities dūdų orkestrai“ yra vienintelė tokio pobūdžio Lietuvoje. Jo fotoalbumas „Žemaitija: Tauragės kraštas senose fotografijose“ (2000 m.) irgi unikalus savo sukauptų autentiškų fotografijų gausa, informatyvumu. 2005 m. išleistas dar vienas fotografijų albumas su gausiais aprašymais ir kitais įdomiais tekstais, prisiminimais „Devynakiai – Karšuvos žemės kaimas“ – vėlgi unikalus, nes juo sukurtas amžinas paminklas Lietuvos žemėlapyje jau nebesančiam  gimtajam autoriaus vaikystės ir jaunystės kaimui, jo žmonėms. Tauragės 500 metų jubiliejui skirtas A.Batavičiaus leidinys „Tauragė šimtmečių vingiuose. Žmonės, įvykiai, vaizdai. 1507–2007“ (2007 m.) irgi patrauklus, su gausybe istorinių iliustracijų, nuotraukų, aprašymų. Nepakartojama ir jo knyga, ir jos atsiradimo istorija, 1975 m. Lauksargių ekspedicijoje gauto dainų sąsiuvinio išspausdinimas, jame pateikiamos 153 dainos ir 73 jų melodijos, užrašytos natomis. Tauragės krašto tyrinėtojams, išeiviams, moksleiviams, studentams, istorikams labai vertingas ir 2012 m. išleistas jo straipsnių rinkinys knygoje „Iš Tėvynės praeities“.E.Mažrimas yra vienas tų Tauragėje gyvenančių žmonių, kurie turi (kaip ir žinoma kraštotyrininkė, Tauragės garbės pilietė Alma Mizgirienė) sukaupę itin daug vertingos, įdomios medžiagos apie Tauragės krašto istoriją, raidą, čia gyvenusius ir gyvenančius, dirbančius, kuriančius žmones. Tauragės rajono spaudoje nuolat spausdinami istoriniai, skaitytojų laukiami E.Mažrimo straipsniai, jo pasakojimų, seminarų klausosi moksleiviai, studentai, istorijos mokytojai, visuomenė. Dirbdamas paveldosauginį darbą Tauragėje jau beveik keturis dešimtmečius ir būdamas labiausiai patyręs šios srities specialistas Lietuvoje, Edmundas savo žiniomis noriai dalijasi savo populiariuose straipsniuose ir knygose („Tauragė. Istorija ir urbanistinė raida“, 2002 m., kartu su J.Lioranču – „Po lemties ženklu“, 2007 m., „Gyvenimas greta“, 2009 m. ir „Tauragės kraštas“, 2007 m., ir kt.).  Atliktas didžiulis darbasA.Batavičius – buvęs AB „Maistas“ darbuotojas. Tai buvo jo pirmoji darbovietė. Vėliau jis, kaip VU ekonomikos mokslus baigęs specialistas, dirbo įvairius darbus: buvo ministerijos specialistas, dėstytojas, Rumšiškių liaudies muziejaus Liaudies muzikos teatro trupės aktorius ir žinomas bandonijos virtuozas, rengiantis solinius koncertus ir kitokius pasirodymus. A.Batavičiaus iniciatyva ir ryžtas išleisti knygą apie 80-metį pažyminčią vieną seniausių ir buvusių moderniausių Tauragės įmonių AB „Tauragės maistas“ užkrėtė ir E.Mažrimą. Abu ėmėsi darbo, patys rašė, rinko nuotraukas, atsiminimus, fiksavo faktus, pakvietė į talką žinomą žurnalistą Bronislovą Jagminą, buvusį paminklosaugininką Joną Liorančą, Edmundą Juozaitį ir kitus. Atsisakius prie leidinio rengimo prisidėti dabartiniams AB „Tauragės maistas“ vadovams, A.Batavičiaus ir E.Mažrimo atliktas darbas yra iš tikrųjų didžiulis. Jie patys rašė, rinko nuotraukas, važinėjo ir kalbino žmones, kopijavo nuotraukas, E.Mažrimas maketavo. Altruistai – kitaip jų nepavadinsi.Yra šokiruojančių faktųŠiek tiek gaila, kad leidinyje mažai informacijos apie dabartinę AB „Tauragės maistas“, tačiau garsaus, tais laikais modernaus fabriko atsiradimo istorija, įvairūs faktai, skaičiai, kiti duomenys, tuometinis gyvenimas (prieškario, karo, pokario laikais ir iki pat 90-ųjų praėjusio amžiaus metų) plačiai nušviestas. Leidinyje pateikiama daug autentiškų straipsnių ir nuotraukų (per 150), autorių tekstai išsamūs, parašyti vaizdinga kalba, įdomūs, nestandartiniai.Leidinys, be jokios abejonės, sudomins skaitytojus, kraštotyrininkus, visus, neabejingus Tauragės krašto istorijai, ypač Tauragės „Maisto“ buvusius darbuotojus. Fabrike, vėliau vadintame kombinatu, klestėjimo metais dirbo iki 1300 tauragiškių, dar daugiau Tauragės gyventojų su „Maistu“ susiję netiesiogiai.Knygoje rasite įdomių istorijų, pažįstamų, galbūt giminaičių veidų, pakeliausite istorijos vingiais nuo tarpukario, karo, pokario laikų ir suprasite, kad Tauragės krašto istorija įdomi, turtinga, gerbtina ir vis labiau atskleidžiama. Leidinyje perteikti faktai, atsiminimai, nuotraukos ir kiti duomenys plačiai apima laikotarpį nuo AB „Maistas“ Tauragėje statybos pradžios 1931 m., atidarymo 1932 m., iki 1990-ųjų metų. Apie tolesnę veiklą žinių pateikiama nedaug.Kai kurie autorių atsiminimai gali gerokai šokiruoti, ypač jaunimą, šokiruoja ir leidinio redaktorių, šių eilučių autorių, tačiau viskas, kas papasakota, ne iš piršto laužta, o gryniausia tiesa. Tikėtina, kad būta dar įdomesnių dalykų.