Tradicija tęsiama – apskrities dainų šventė grįžo į Šilalę

Į Šilalę ji grįžo jau ne kaip apskrities dainų šventė, bet kaip regiono. Pavadinimas pasikeitė nuo 2024 metų, kai šventė vyko Jurbarke. Kodėl jurbarkiškiams neįtiko lietuviškas ir gražus žodis apskritis ir kodėl jie pasirinko nelietuvišką žodį regiono – man lieka neaišku. Neaišku ir kodėl šilališkiai pasekė tuo pavyzdžiu. Ar 2028 metais šventės organizatoriai tauragiškiai atstatys tikrąjį pavadinimą? Norisi tikėti.

Truputis istorijos

2026 metais, vasaros pradžioje, įvyko Tauragės apskrities dainų šventė Šilalėje. Pirmoji tokia šventė dabartinės nepriklausomybės laikais vyko taip pat Šilalėje 2004 metais. Vėliau jos vyko Tauragėje (2007), Jurbarke (2009), o panaikinus apskričių viršininkų administracijas šventės nebevyko.

Atgaivino šią užsimezgusią tradiciją Tauragės kultūros centras 2022 metais ir po 13 metų pauzės vėl surengė apskrities dainų šventę Tauragėje. Vėliau šventės dar vyko 2024 metais Jurbarke (bet jau regiono) ir šiemet Šilalėje (vėl regiono).

Kai vyko pirmoji dainų šventė 2004 m., dirbau tuo metu Tauragės apskrities viršininko administracijoje Kultūros, sporto ir turizmo skyriaus vedėju. Tada ir gimė mintis surengti apskrities dainų šventę, kadangi pats esu šių švenčių didelis gerbėjas ir dalyvis nuo 1970 metų.

Mano sumanymui be jokių išlygų pritarė tuometinis Tauragės apskrities viršininkas dr. Arūnas Beišys. Pritarė ir apskrities savivaldybės, mano prie apskrities suburta meno taryba. Pasiūliau pirmąją šventę surengti tauragiškiams apskrities centre. Tauragiškiai nedrįso, išsigando, gal nesuprato (greičiausiai) šių švenčių reikšmės, nes į kultūros valdymą tuomet buvo pakliuvę atsitiktiniai žmonės, nebuvę tokiose šventėse, nematę jų ir neturėję žalio supratimo apie jas.

Demonstruoju patvirtintą dainų šventės emblemą, kurią po įvykusio konkurso atrinko tam specialiai sudaryta komisija. Emblemos autorius – šviesaus atminimo Edmundas Mažrimas. Eugenijaus Šalčio asmeninio archyvo nuotrauka

Šilališkiai (Antanas Kazlauskas, Vytautas Jankauskas, Loreta Bartkutė, būrys gabių ir žinomų chorvedžių, orkestrų vadovų, choreografų) mielai ir su didžiausiu entuziazmu ėmėsi organizacinių reikalų: parinko repertuarą visiems žanrams, sukūrė eitynių ir šventės scenarijų, išsprendė repeticijų, maitinimo, medicininio aptarnavimo ir kitus būtiniausius klausimus.

Finansinis reikalas irgi gerai sprendėsi: tuomet kultūrai vystyti kiekviena apskritis gaudavo lėšų – lygiai po 100 000 litų kiekviena apskritis. Į apskrities dydį nebuvo atsižvelgiama – visiems po lygiai. Mūsų apskritis mažiausia, tai tie 100 000 litų buvo dideli pinigai. Žinoma, ne visas lėšas skyrėme šventei, bet didelę dalį jų – maitinimui, atvežimui į repeticijas ir parvežimui, reklamai. Lėšų reikėjo (be dainų šventės) ir kitiems apskrities renginiams.

Tai kas ta apskritis ir kas regionas?

Apskritis yra griežtas, oficialus valstybės administracinis teritorinis vienetas (Lietuvoje jų yra 10), o regionas – platesnė sąvoka, apibūdinanti teritoriją, turinti bendrus geografinius, istorinius, kultūrinius ar ekonominius bruožus. Regionai gali apimti kelias apskritis arba viena apskritis gali sudaryti atskirą regioną. Šiuo atveju su tiesa nebūtų prasilenkiama, nes apskritį galima tikrai vadinti regionu, bet…

Pirmosios Tauragės apskrities dainų šventės emblema. Eugenijaus Šalčio asmeninio archyvo nuotrauka

Administracinis vienetas: apskritis turi aiškias administracines ribas ir jose veikiančias valstybines institucijas (pvz., apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, Tauragės apskrities darbdavių sąjunga, Tauragės apskrities verslininkų asociacija ir kt.).

Teritorinė apimtis: apskritys Lietuvoje yra fiksuotos, tuo metu regionai gali būti įvairių dydžių (pvz., istorinis-etnografinis regionas, kaip Žemaitija ar Aukštaitija).

Funkcija: apskritys dažniausiai naudojamos valstybės valdymo ir priežiūros funkcijoms atlikti, o regionai – planavimui, turizmo skatinimui bei ekonominei plėtrai.

Etnografinis kontekstas: žiūrint į kultūrinį kontekstą, Tauragės apskrities teritorija nėra vientisas regionas, nes Šilalė priklauso Žemaitijai, Jurbarkas ir Tauragė – Mažosios Lietuvos bei Žemaitijos sandūrai, o Pagėgiai – Mažajai Lietuvai. Kultūriniu požiūriu Tauragės apskritį vadinti atskiru regionu, kaip matote, ne visai išeina.

Geografinis kontekstas: gamtos ar turizmo rinkodaroje Tauragė dažnai priskiriama platesniam Karšuvos, arba Nemuno žemupio, regionui.

Ženkliukai, pagaminti Tauragės apskrities šventės dalyviams. Eugenijaus Šalčio archyvo nuotrauka

Kodėl žodis apskritis vertingesnis kalbiškai?

Lietuviška kilmė: žodis apskritis (sietinas su veiksmažodžiu apskrieti, t. y. apibrėžti ratu, apriboti) yra autentiškas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis tam tikrą administracinį-teritorinį vienetą.

Istorinė atmintis: apskričių terminas Lietuvoje (ir Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje) naudotas šimtmečius. Jo vartojimas stiprina istorinį tęstinumą.

Kalbos grynumas: Valstybinė lietuvių kalbos komisija visuomet skatina pirmenybę teikti lietuviškiems atitikmenims, kai tik tai įmanoma, ypač tradiciniuose renginiuose. Šiuo atveju tai ypač svarbu. Tad kodėl organizatoriai vis tiek pasirenka žodį regionas?

2024 m. šventės emblema pakeista, ji pavadinta regiono. Eugenijaus Šalčio archyvo nuotrauka

Ką šiuo klausimu mano DI?

(šiek tiek paredaguotas dirbtinio intelekto tekstas)

Nors lingvistiškai apskritis laimi, organizatoriai žodį regionas dainų šventės pavadinime dažnai pasirenka dėl šių praktinių priežasčių – šiuolaikinio teisinio ir finansinio konteksto: pagal dabar galiojančius įstatymus, realias funkcijas (ir ES fondų finansavimą kultūros projektams) vykdo Tauragės regiono plėtros taryba. Todėl renginiai, finansuojami per regionines programas, oficialiai dokumentuose įgyja regiono statusą. Apskritis asocijuojasi su biurokratija, valstybės valdymu ir ribomis. Regionas žmonių sąmonėje dažnai skamba plačiau, laisviau ir bendruomeniškiau, apimdamas kultūrinį identitetą, o ne tik „valdišką“ teritoriją.

DI išvada

Jeigu jūsų tikslas yra pabrėžti lietuviškumą, tradiciją ir kalbos gyvastingumą, dainų šventę vadinti Tauragės apskrities dainų švente yra kur kas prasmingiau ir gražiau. Visgi abu variantai yra oficialiai taisyklingi ir vartojami lygiagrečiai, o organizatoriai žodį regionas pasitelkia tiesiog kaip patogų šiuolaikinį terminą projektų valdyme.

Mano išvada

Ar mes norime pabrėžti lietuviškumą, tradiciją, kalbos gyvastingumą, tautos susitelkimą, ar mes toliau visur kišame ne lietuviškus, bet svetimus žodžius, nors ir įteisintus? Betgi yra lietuviškas žodis, yra tradicija! Kur jau labai reikia (kurdami projektus, ieškodami finansavimo) vartokime  žodį regionas, o tęsdami gražią tradiciją, gerbdami emblemos kūrėją ir pirmosios dabartinėje Lietuvos istorijoje Tauragės apskrities dainų švenčių kūrėjus, vadovus, vartokime žodį apskrities. Kaip tauragiškiai pavadins Tauragės apskrities dainų šventę, pamatysime 2028 metais.

Projektas „Laiko dialogai prie Jūros upės“. Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas. Paramos suma 11 200 Eur.