Pranešk naujieną
Prenumerata
Kontaktai
Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Tauragės rajono ir Pagėgių skyrių neseniai sukrėtė netektis, o skyriaus vairą perėmė Adolfas Janaitis. Artėjant sąjungos 100-mečiui ir Tauragės skyriaus 60-mečiui prisėdome pokalbio apie tai, kaip sekasi sąjungos nariams, pasidžiaugti bendryste su „Lions“ klubu ir nuveiktais darbais.
Brailio rašto nauda
Vasario 16-osios g. 8A daugiabutyje įsikūrė Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Tauragės rajono ir Pagėgių skyrius, kuriam šiuo metu vadovauja Adolfas Janaitis. Sąjungos istoriją jis puikiai žino: pirmasis suvažiavimas įvyko dar 1926 metų liepą, kai buvo įkurta Lietuvos aklųjų sąjunga. Vėliau organizacija keitė pavadinimus: buvo Sąjunga akliesiems remti, Lietuvos aklųjų draugija. Galiausiai 1989 metais, prie sąjungos jungiantis ir silpnaregiams, nuspręsta pasivadinti Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga.
– Gal kad negąsdintų norinčių prisijungti silpnaregių, kurie dar šiek tiek mato. Nors dabar pagal norminius aktus turėtų būti sakoma asmuo su regos negalia, mes pripratę prie savo pavadinimo, tad jis ir paliktas, – kavą tiekdamas pasakojo A.Janaitis, juokaudamas, kad dauguma narių naudoja net senesnį draugijos pavadinimą dėl tvyrančios bičiuliškos atmosferos.
Pasak pašnekovo, ne visi silpnaregiai ir aklieji skaito Brailio raštą, tačiau yra sričių, kur jis nepakeičiamas. Brailio raštu yra informacija ant vaistų pakelių, šeimininkės ir šeimininkai juo pasižymi prieskonius ir kitus produktus namuose, kad gaminant maistą netektų spėlioti, kas indelyje.
– Aklasis turi jo bent kažkiek mokėti. Žinoma, vyresniame amžiuje sudėtinga išmokti, tam reikia pirštų jautrumo. Darbinė veikla, muzikavimas gitara – pirštai nuo to kietesni darosi, tai gerokai apsunkina, – pasakojo Adolfas, primindamas, kad dalis sąjungos narių prisijungia vyresniame amžiuje dėl įvairių priežasčių nusilpus regėjimui, kurio koreguoti jau nelabai pavyksta.
Adolfas Brailio raštą skaito, nors ir mokėsi, kaip sako, masinėje mokykloje. Tokios išskirtinės žinios turėjo netikėtą poveikį – praėjus daugeliui metų po mokyklos baigimo A.Janaitis atskleidė, kaip tuo pasinaudojo.
– Brailio raštą sudaro šeši taškeliai. Kol nepradedi, atrodo sudėtingai, bet vėliau įpranti. Moku šį raštą, tik mažai naudoju. Bet jis gali būti labai naudingas, kai mokiausi masinėje mokykloje, pasidarydavau špargalkę Brailio raštu, pasikišdavau po stalu ir net žiūrėti nereikia – pirštais paskaitau, o mokytoja ir nežinojo, kad ten kažką skaitau, – šmaikštavo nuo vaikystės itin silpną regėjimą turintis tauragiškis.
Meilės imigrantas
Jau daugybę metų Tauragėje gyvenantis Adolfas, baigęs mokyklą, bandė mokytis toliau, tačiau nors mokslai sekėsi, nieko nebaigė iki galo dėl įvairių susiklosčiusių aplinkybių. Šiaurės Kaukaze mokėsi masažuotojo amato, tačiau dėl sveikatos turėjo grįžti į Lietuvą, iš kurios į tolimą kraštą nebegrįžo dėl… meilės, kurią susitiko Tauragėje.
– Tai aš Nerijų Bardzilauską (amžinybėn iškeliavęs buvęs sąjungos vadovas, – red.) prikalbinau išbandyti masažisto profesiją. Jam įvyko nelaimė, pirmais metais buvo labai sunku, sužinojus, kad sunkiai matys. O aš pabandžiau stoti į muzikos mokyklą – blogai matau, sunku skaityti natas, turi viską mintinai išmokti. Pamaniau, ko čia man draskytis. Tai gal 1990 metais sumaniau stoti į Šiaulių universitetą, kur buvo ruošiami aklųjų mokytojai. Mokiausi trejus metus, bet gimė vaikai, į sesijas buvo sunku išvažiuoti, todėl dėl šeimyninių aplinkybių šiuos mokslus irgi nutraukiau, – prisiminė Adolfas, vėliau įsidarbinęs Tauragės rajono savivaldybėje ir ten dirbęs iki kol nusprendė išeiti poilsio.
Adolfas dirbo Socialinės paramos skyriuje. Žiniaraščiai, duomenų suvedimas, ant jo pečių buvo paramos sistemų administravimas.
– Savivaldybės paramos skyriuje mažina popieriaus spausdinimą, daugiau planšetės, kone po du ekranus ant stalo, tai ir pagalvojau, kam man tas akis pribaiginėti, jei galiu ramiai pagyventi, – juokavo A.Janaitis.
Ne vienas tauragiškis yra pašnekovo pagalbos prašęs, informacijos apie paramos teikimą teiravęsis. O ir Adolfas neslepia, mėgęs informacijos visada surinkti daugiau, nei pagal pareigas buvo privalu, todėl ir patarti galintis. Tokios žinios ir jo vadovaujamoje sąjungoje itin praverčia, kai gali padėti žmogui.
Svarbu prisitaikyti
Ne vienas tauragiškis Adolfą yra matęs miesto gatvėse – turbūt sutiksite, nežinodamas ir nepagalvotum, kad jis silpnaregis, nes dažnai lekia greičiau už kitus. Pašnekovas patikina, kad gatvėje svarbiausia tampa klausa.
– Svarbus prisitaikymas, regėjimo kompensavimas. Eini per gatvę ir klausaisi judėjimo, automobilių. Todėl ir prašome, kad šviesoforai normaliai veiktų, kad būtų su garsiniu signalu. Deja, nors Tauragė daugelyje sričių pirmauja, su šviesoforais esame kone paskutiniai. Gedimino gatvėje yra garsiniai šviesoforai, tačiau arčiau policijos komisariato ties vienu kertant Prezidento gatvę, ties kitu kertant J.Tumo-Vaižganto gatvę signalo nėra. Tai svarbu net ir matantiems – juk smarkiai šviečiant saulei gali neįžiūrėti, koks signalas šviečia. Dėl to džiaugiamės, kad po 30 metų kalbėjimo atsirado standartai – bent naujus šviesoforus privaloma įrengti su garsiniu signalu. Tiesa, dar naujojo šviesoforo ties Naująja gatve nepasiekiau, nežinau, ar ten garsinis signalas yra, – rūpesčiais pasidalijo LASS Tauragės rajono ir Pagėgių skyriaus vadovas.
Baltosios vakarienės metu buvo ne tik minimas muziejaus gimtadienis, bet ir renkamos lėšos Tauragės silpnaregiams taip reikalingam autobusiukui. Emilijos Šmitaitės-Kerinienės nuotrauka
Pagalbinių priemonių šiais laikais yra ir daugiau. Regėjimo negalią turintieji aktyviai naudojasi virtualiąja biblioteka ELVIS, kur gausu audioknygų. Žinutes perskaityti padeda specialios programėlės telefonuose, dažnas naudojasi planšetiniais kompiuteriais. Yra ir kur kas paprastesnių, buityje reikalingų dalykų – kalbantis laikrodis ar svarstyklės, skysčių dozatorius.
– Regėjimui nusilpus visko būna, net ir depresijos, tai normalu. Gerai, jei artimieji supranta ir padeda, bet ir negalima perlenkti lazdos – žmogus turi išmokti padėti sau pats. Kad ir kavą virdamas – prilaistysi, na ir kas? – įsitikinęs A.Janaitis, primindamas, kad prisijungęs prie sąjungos regėjimui nusilpus gali gauti pagalbą, patarimą ir taip pamažu išmokti gyventi savarankiškai.
O kad nebūtų liūdna ir veiklos būtų įvairesnės, sąjunga turi subūrusi muzikuojantį kolektyvą, kuris jau turi nemenką repertuarą, suplanuotas ne vienas pasirodymas. Artėjančio sąjungos šimtmečio renginiai, tikimasi, taip pat Tauragės neaplenks. O kol kas tauragiškiai džiaugiasi bendradarbiavimu su „Lions“ klubu, kurio nariai padeda rinkti aukas mikroautobusui įsigyti. Pagaliau suskaičiavus visas baltosios vakarienės pilies kiemelyje metu surinktas aukas paaiškėjo, kad tauragiškiai silpnaregiams paaukojo 8604,13 Eur. Kaip jau anksčiau „Tauragės kurjeriui“ sakė „Lions“ klubo Tauragėje pirmininkas Tadas Jarutis, tai pranoko lūkesčius. Lieka tikėtis, kad ir likusi suma bus netrukus surinkta, o regėjimo negalią turintys tauragiškiai džiaugsis galėdami laisviau judėti.
PAPILDYMAS
Tauragės „Lions“ klubas skelbia naujausius duomenis po surengto pėsčiųjų žygio Pasaulinei baltosios lazdelės dienai paminėti. Šiuo metu taip reikalingam autobusiukui surinkti 9100 eurų. Aukos ir toliau labai laukiamos, kol bus surinkta reikiama suma. Paaukoti gali kiekvienas į Tauragės Lions klubo sąskaitą LT077181300008700897. Paskirtyje nurodykite „Parama mikroautobusui aklųjų ir silpnaregių bendruomenei”.
