Buvęs eigulys jau dvi savaites gyvena automobilyje

Jau antrą savaitę pensininkas Antanas Rimkus leidžia sename automobilyje. Vyras sako, kad po sugyventinės mirties buvo išvarytas iš socialinio būsto J.Tumo-Vaižganto gatvėje.

„Atėjo ir išmetė“

Plieskiant saulei Antano automobilio durys ir bagažinė – plačiai atvertos. Prie J.Tumo-Vaižganto g. 144 namo stovinčioje mašinoje – viso Antano gyvenimo turtas. Lagaminuose – drabužiai, ant sėdynių – patalynė, puodai, keli įrankiai.

– Prieš dvi savaites mirė žmona. Ne žmona, sugyventinė. Kartu gyvenom daugiau nei dešimt metų, bet nesusirašę. Atėjo po mirties iš savivaldybės kažkas ir išmetė lauk. Sakė, aš čia neregistruotas ir neturiu teisės gyventi, – nevyniodamas žodžių į vatą prie namais tapusios mašinos pasakojo Antanas Rimkus.

Prie benamiu tapusio vyro prieina kaimynai. Pasikalba, paguodžia, pakraipo galvom – kaip čia taip laisvoj šaly būti gali.

– Tikrai ne „latras“. Ne mušeika. Pažįstu Antaną dar nuo tų laikų, kai abu miškų ūkyje dirbom. Eiguliu buvo. Darbštus žmogus. Kaimynystėj dabar gyvenom. Nesuprantu, kaip per vieną dieną į gatvę jį išmetė. Taip su žmonėmis nesielgiama, – svarstė Juozas Eidikis.

Violetos Karaliūnaitės nuotrauka

Antanas pasakoja, kad būstas, kuriame gyveno kartu su sugyventine, buvo labai apleistas.

– Pats savo rankomis viską sutvarkiau, padariau, įrengiau. Prieš tai čia šiukšlynas buvo, tik „bomžams“ gyventi. Susidėjau dabar savo daiktus, baldus palikau ir laukiu mašinoj, kol pinigų gausiu. Turi skolininkai grąžinti. Turėsiu pinigų, važiuosiu į Batakius, ten sena tėvų sodyba yra, tik ten žmonės dabar gyvena. Nekokia, bet bent stogas virš galvos. Gyvensiu ten, – savo planus atskleidė per naktį benamiu tapęs vyras.

Į nakvynės namus nenori

Antanas sako, kad iš buto iškraustę žmonės jam patarė važiuoti į nakvynės namus Tauruose, bet ten jam gyventi nesinori.

– Nenoriu į nakvynės namus. Nesu toks apsileidęs. Tvarkausi, nei skolų turėjom bute, nei problemų. Kai išmetė, einu pas draugą pernakvoti, o dieną būnu prie mašinos, kad neapvogtų, langų neišdaužytų. Kai į tualetą prireikia, einu iki parduotuvės. Taip ir eina dienos, – kalbėjo Antanas.

Paklaustas, ar turi vaikų, kurie galėtų juo pasirūpinti, Antanas sutriko:

– Velniai žino, kur mano vaikai. Niekada nebendravom. Draugiškai sutarėm su sugyventinės vaikais, bet jie Vokietijoje. Ne kartą buvom į svečius nuvažiavę, bet dabar tai neskrisi…

Antanas tikina, kad nėra didelis stikliuko mėgėjas. Kai radome vyrą prie automobilio, buvo gerokai popiet. Nuo jo alkoholio kvapas nesklido

– Išgeriu alaus. Kai eiguliu dirbau, daugiau išgerdavau. Sujungus Batakių ir Skaudvilės girininkijas mus atleido ir nuo to laiko darbo neturiu. Gaunu dabar pensiją nedidelę – 227 eurus. Išgyventi vos vos gali. Valgyti draugai paruošia, esu sotus. Nusiprausiu irgi pas draugus. Tikiuosi, kad ilgai neteks čia mašinoj būti, – tikisi 65-erių metų vyras.

Atostogauja

Tauragės rajono savivaldybės Plėtros, investicijų ir turto valdymo skyriaus specialistai, atsakingi už socialinius būstus, šiuo metu atostogauja. Skubiai gauti detalesnės informacijos apie neeilinę situaciją iš jų lūpų nepavyko. Klausimus buvo paprašyta atsiųsti raštu. A.Rimkus į savivaldybę prašyti pagalbos taip pat neketina eiti. Sako, jau gana:

– Pagelbėjo. Mašinoj turiu būti ar lietus, ar saulė plieskia. Tikiuosi, kai grįšiu į kaimą, ten bus geriau.