Choreografė Jolita Urbutė tradicijas perduoda ir auklėtiniams

Iš Gaurės kilusi Jolita Urbutė, šokių studijos „Time to Move“ įkūrėja, po jubiliejinio renginio sutiko plačiau papasakoti ir apie pirmuosius metus tapus choreografe, ir apie privačios šokių studijos įkūrimą. Jau 10-metį mažieji tauragiškiai mokosi gatvės šokio pas pašnekovę, kuri kartą per metus dar ir grandiozinį renginį suorganizuoja.

Šoko nuo mažens

Tauragiškės Jolitos Urbutės įkurta šokių studija „Time to Move“ veikia jau 10 metų, o choreografijoje moteris sukasi 25-erius metus. Ketvirtis amžiaus ne taip ir mažai, tad prisiminti yra ką. Pašnekovė šoko nuo pat mažens.

– Lankiau Gaurės vidurinę mokyklą, būrelių ten nelabai buvo. Tai savarankiškai pasiimdavau sesę, kaimynę ir magnetofoną. Įleisdavo mus į Gaurės kultūros centrą ir ten pačios statydavom visokius šokius. Kartais ir pasirodydavome renginiuose. Man nuo mažens yra įprastas ir malonus kūrybinis procesas. Per matematikos pamokas piešdavau gėlytes, o mokytoja gražiai reikalaudavo, kad bent vieną uždavinį išspręsčiau – žinojo, kad aš prie meno, – šypsojosi pašnekovė.

Jolita Urbutė. Mortos Mikutytės nuotrauka

Pradėjus galvoti apie tolesnę gyvenimo ateitį Jolitai daug abejonių nekilo – ji norėjo studijuoti choreografiją, tačiau mama tam priešinosi.

– Mamai pasakiau, kad noriu į choreografiją, o ji buvo labai prieš. Ji sakė, kad nebus ateities tame, tačiau tėtis nuvežė į stojamuosius. Taip įstojau, baigiau studijas ir įgijau šokių mokytojo, kolektyvų vadovo išsilavinimą, esu pedagogė, – apie nueitą kelią pasakojo J.Urbutė.

Grįžo į Tauragę

Studijų metai toli nuo gimtųjų namų neprailgo ir galiausiai J.Urbutė grįžo į Tauragę. Čia jos pirmąja darboviete tapo Martyno Mažvydo progimnazija, tačiau jauna choreografė darbo turėjo ypač nedaug – vos dvi valandas per savaitę, iš kurių uždirbdavo varganus 70 litų per mėnesį. Tad antra darboviete tapo tuometinis Tauragės moksleivių kūrybos centras.

– Praėjo kuris laikas, artėjo nauji mokslo metai ir moksleivių kūrybos centre manęs klausia – ar susirinkau vaikus? Aš galvoju, kaip tai? Maniau, ateisiu kaip į mokyklą – bus vaikų ir dirbsiu. Tik tada supratau, kad reikia pačiai surinkti vaikų grupę, kurią mokysiu. Tai pavyko susirinkti pirmas tris grupes, – sunkią pirmųjų darbų pradžią prisiminė šokių studijos vadovė.

Bekalbant tuoj pašnekovės veide atsiranda šypsena – dabar jos studiją jau lanko jos pirmųjų šokėjų vaikai.

– Tai pats nuostabiausias dalykas mano darbe, – sakė J.Urbutė.

Moksleivių kūrybos centre pašnekovė darbavosi tol, kol išėjo motinystės atostogų. Vėliau, paauginusi sūnų, dar grįžo, tačiau nebeužsibuvo – ėmėsi privačios šokių studijos, kurią pavadino „Time to Move“, įkūrimo. Pirmieji šokiai buvo pastatyti Tauragės „Šaltinio“ progimnazijos salėje, vėliau pavyko išsinuomoti patalpas virš prekybos centro, adresu Dariaus ir Girėno g. 9, kur dirba iki šiol.

Dešimtmetį mininčios šokių studijos „Time to Move“ vadovė Jolita Urbutė tik dėl savo mokomų vaikų kasmet organizuoja grandiozinę šokių fiestą. Mortos Mikutytės nuotrauka

Susikūrė savas tradicijas

Per ankstesnius darbo metus pašnekovė neslepia patyrusi sunkumų, kurie ją užgrūdino bei išmokė naudingų dalykų. Teko pačiai užsakyti autobusus, kuriais vaikai keliaudavo į konkursus ir pasirodymus, kartu su siuvėja kurti sceninius rūbus, galiausiai – už save pastovėti.

Nors, kaip pati J.Urbutė sako, vaikai migruoja per būrelius, kai kurie labai tikslingai randa savo mėgstamas veiklas. Taip ir šokiuose – kai kurie net baigę mokyklas ir pradėję studijas grįžta į Tauragę ne tik pas tėvus ir draugus, bet ir į šokių studiją. Kartą suorganizuotas visai šokių studijai ir vaikų tėveliams renginys pamažu tapo tradicija, o choreografė džiaugiasi, kad kaskart į jį grįžta ir studentai.

– Man studentės visada labai padeda, surikiuoja jaunesnius per renginį, nes jos puikiai žino, kaip kas turi vykti. Turbūt kasmet pavargusi kartoju, kad jau daugiau renginio nebebus. Bet ateina vaikai, klausia ir neįsivaizduojat, kaip jie žiūri, kai pasakau, jog nedarysim. Tai dėl savo vaikų aš jį toliau ir darau. Dar labai smagu, kad sūnus Nojus labai daug padeda. Puikiai susitvarko su garsu, apšvietimu. Jis nuo pat mažens domisi technologijomis. Esu dėkinga ir vaikų tėveliams, kurie labai stengiasi vaikus vesti į repeticijas, suruošia mažiesiems sceninius rūbus, – džiaugėsi savo šokėjais, laimėjusiais ne vieną gatvės stiliaus šokių konkursą, Jolita Urbutė. – Darbo čia labai daug, nuo ryto iki vakaro. Mano vakarienė po visų repeticijų labai vėlyva. Kai dirbu, valandų neskaičiuoju.