Įveikęs negalią Paulius siekia atstovauti Lietuvai paralimpinėse žaidynėse

Kito tokio energijos ir pozityvo užtaiso, kaip tauragiškis Paulius Malkevičius, reiktų gerai paieškoti. Visai neseniai socialiniame tinkle jis pasidžiaugė pasiektais rezultatais – fantastišku pasirodymu Lietuvos neįgaliųjų stalo teniso čempionate. 26-erių vaikinui pavyko skirtingose klasėse iškovoti prizines vietas – pirmąją ir antrąją, o absoliučioje klasėje pelnytas trečiosios vietos apdovanojimas. Ar tik Paulius netaps Lietuvos rinktinės paralimpinėse žaidynėse nariu? Šis klausimas dar sprendžiamas.

Mama nepasidavė

Tauragiškis Paulius Malkevičius neslepia savo diagnozės – cerebrinis paralyžius. Vaikinas atvirai pasakoja, jog būklė jam gimus buvo tokia, kad medikai nedrįso prognozuoti, ar jis kada nors vaikščios.

– Toks, koks gimiau, pagal idėją vaikščioti aš neturėčiau. Tačiau mama nepasidavė ir trejus metus kas mėnesį su manimi skraidė į Vokietiją pas medikus. Toliau gydymą tęsė Vilniuje, bet Lietuvoje su medicina labai prastai, be Vokietijos gydytojų aš būčiau daržovė, – atvirai pasakojo dėkingumo mamai Aušrai neslėpdamas vaikinas.

Vaikščioti, medikų įsitikinimu, neturėjęs vaikinas šiandien į antrame pastato aukšte įsikūrusią „Tauragės kurjerio“ redakciją atėjo pats, užlipo laiptais.

– Man sudėti Achilo sausgyslės amortizatoriai, kaip aš vadinu. Jie yra abiejose kojose, padeda judėti, – detalizavo Paulius.

Nepasidavė A.Malkevičienė ir tada, kai sūnų reikėjo leisti į mokyklą. Siekė, kad mokytųsi su visais vaikais, todėl užrašė į „Aušros“ progimnaziją. Pašnekovas prisimena, kad dėl savo sveikatos būklės yra patyręs patyčių, tačiau nepasidavė. Viso pokalbio metu vaikinas tryško optimizmu ir pozityviu požiūriu į gyvenimą.

– Mama užrašė į mokyklą, ėjau ir į pilinukus. Buvo patyčių, bet turėjau gerą užnugarį – brolį, gerus kaimynus. Ir visada norėjau sportuoti, – pasakojo Paulius, prisiminęs, kad jam mokantis aštuntoje klasėje buvo pakeistas klubo sąnarys.

Tais metais Pauliui teko visus mokslo metus mokytis namuose. Lankomas mokytojų ir draugų jis atlaikė sunkų periodą, kai teko laikytis ypatingo režimo – gulėti vienoje padėtyje, kad koja tinkamai sugytų. Kaip sako tauragiškis, padėjo draugai ir kompiuteriniai žaidimai.

Iš kairės: brolis Deividas, Paulius Malkevičius ir mama Aušra. Asmeninio albumo nuotrauka

Pasak Pauliaus, visa jo šeima aktyviai sportuojanti. Tarp giminių yra ir lauko teniso žaidėjų, ir futbolo mėgėjų. Sportuoja senelis, mama, tėtis… To atkakliai siekė ir Paulius.

– Bandžiau žaisti futbolą. Mano dėdė „Taurą“ treniravo, todėl norėjau pabandyti. Bet man nepatiko, nebuvo tos aistros. Ir daugiau sporto šakų išbandžiau, kol nuėjau į stalo tenisą, – prisiminė P.Malkevičius, svarstydamas, kad Tauragėje yra turbūt vienintelis aktyviai sportuojantis neįgalusis.

Tapo profesionalas

Futbole nepasilikti nusprendęs tauragiškis nenuleido rankų ir toliau ieškojo patinkančios sporto šakos, lankė ir sporto klubą. Galiausiai jo laisvalaikį užkariavo stalo tenisas.

– Labai padėjo treneris. 2022 metais vasario mėnesį pradėjau rimtai treniruotis, o jau balandžio pradžioje išvykau į pirmąjį savo čempionatą. Iki tol buvau žaidęs tik tarpmokyklinėse varžybose, – prisiminė profesionaliu stalo tenisininku tapęs tauragiškis.

Paulius teigia, kad šiame sporte jam patiko individualumas, kai žaidi pats už save. Į pirmąjį čempionatą jį lydėjo visi šeimos nariai, tačiau ištikimiausia sirgalė liko mama, į varžybas keliaujanti kartu iki šiol.

– Neįgaliųjų sporto federacijos prezidentas man sakė, kad įmanoma būtų ir finansavimą gauti. Tiesa, tada tektų gyventi Kaune. O čia, Tauragėje, turbūt niekas neužsiima neįgaliaisiais – tiek suaugusiais, tiek vaikais, – svarstė Paulius.

Pašnekovas neslepia, nors pats rungiasi ir su sveikais priešininkais, ir su kitais neįgaliaisiais, sunkiausia kovoti su neįgaliojo vežimėlyje sėdinčiu priešininku – emocijos tada būna visai kitokios.

– Šiame sporte daug nulemia reakcija. Man tenisas jau tapo gyvenimo būdu, net riešą jau kitaip laikau. Be to, tai ilgaamžiškas sportas – kai kurie dalyviai būna ir 80 metų sulaukę, nors šis sportas gan sunkus. Tai, ką žaidžiau mokykloje, galima pingpongu vadinti, – juokauja Paulius, kitų sportininkų laikomas technišku žaidėju.

Čempionate Paulius Malkevičius rungėsi dviejose skirtingose klasėse. Asmeninio albumo nuotrauka

Ką reiškia techniškas žaidėjas? Paulius paaiškino – žaidžiama laikantis taisyklių, taisyklingai atliekant judesius rakete.

– Treniruotėse treneris nuolaidų nedaro. Aš pats laimiu savo taktika. Čia kaip šachmatuose – apgalvoji iš anksto, kaip kamuoliuką paduosi, kokį gausi iš priešininko, – apie žaidimą kalbėjo sportininkas.

Tauragiškį stalo teniso subtilybių moko Jonas Ratkevičius – Paulius jį vadina treneriu, nors pats Jonas pokalbio metu patikino esantis tik dar vienas profesionalus teniso žaidėjas, pastebėjęs Pauliaus gabumus.

Dalyvavo čempionate

Gegužės pirmąjį savaitgalį P.Malkevičius dalyvavo Šalčininkuose vykusiame Lietuvos neįgaliųjų stalo teniso čempionate. Jis sako, kad dauguma varžybų ir čempionatų vyksta būtent šiame mieste, nes ten esančioje bazėje infrastruktūra puikiai pritaikyta neįgaliesiems – yra net liftas.

– Pirmą dieną žaidžiau savo klasėse, kurios skirstomos pagal negalios lygį. Žaidžiau šeštojoje klasėje, kur buvo šeši dalyviai ir užėmiau pirmąją vietą. Septintojoje klasėje buvo 12 dalyvių ir pelniau antrąją vietą. Absoliučioje klasėje pavyko užimti trečiąją vietą. Dar žaidėme ir dvejetais, – pasiekimus čempionate vardijo tauragiškis.

Dvejetų žaidime žaidžia du žaidėjai prieš du. Paulius tąkart porininko neturėjo, su juo tiesiog susipažino čempionate ir nusprendė kartu išmėginti jėgas. Pavyko pelnyti antrosios vietos apdovanojimą.

– Tąkart per dvi paras žaidžiau iš viso 7 valandas. Po to ilgai jaučiau nuovargį, nors mama labai padėjo, masažavo, šaldė raumenis. Savaitę po čempionato leidau sau pailsėti, – prisiminė STK „Taurus“ stalo teniso žaidėjas.

Paulius Malkevičius save pristato kaip labai socialų žmogų, nuolat bendraujantį, būnantį tarp draugų. Vienoje Tauragės įmonių jis dirba vadybininku, o sportiniais pasiekimais dalijasi socialiniuose tinkluose. Neprarasdamas optimizmo ir geros nuotaikos, vaikinas nuoširdžiai bendrauja ir su kitais neįgaliaisiais, kurie išgyvena dar sunkesnius momentus.