Pranešk naujieną
Prenumerata
Kontaktai
Ypatingus jubiliejinius metus pradėjo Tauragės verslininkai Vilma ir Antanas Venckai. Pora tik ką atšventė perlines vestuves, o jų ketvirtuoju kūdikiu vadinamas Taurų parkas lankytojus džiugina jau ištisą dešimtmetį. „Aš lietuvis ir man svarbu, ką paliksiu ateities kartoms. Ne vieną namą galėjau pastatyti, bet pinigus išleidau prasmingiau. Iki šiol dar galvoju, kaip patobulinti ir atnaujinti, kaip sukurti tą pramogų ir poilsio oazę, iš kurios nesinorėtų išeiti“, – sako A.Venckus. Šiandien parke – įspūdinga Joninių šventė.
Gyvenimas verda
Pokalbio su Vilma ir Antanu susitikome Taurų parke. Kol Vilma tvarkė administracinius reikalus, Antanas bendravo su tiekėjais, kultūros darbuotojais, jau šiandien į parką po karantino sukvietusiais visus išsiilgusius švenčių šurmulio ir koncertų. Besibaigiant mokslo metams parke veiklos nors vežimu vežk. Sutuoktiniai jau 8 val. ryto apeina teritoriją, apžiūri, ar viskas savo vietose, ir ruošiasi dienai. Vilma pripažįsta, kad pastaraisiais metais ji parke praleidžia net daugiau laiko nei vyras. Prie šeimos verslo prisijungė dukra Lolita, netoliese dirba vidurinysis sūnus. Tik jaunėlis nusprendė mokytis maisto gamybos subtilybių ir bent jau kol kas gyvena sostinėje. Ar grįš į gimtąją Tauragę, tėvai dar nežino, nors jei noro bus, ras veiklos ir jam.
Ši savaitė parke kaip niekada gyva. Po karantino čia pirmyn atgal zuja mokykliniai autobusiukai, karstynėse medžiuose krykštauja vaikai, kavą ant pievutės gurkšnoja mokytojai. Šiandien čia šurmuliuos Joninių šventė, skambės koncertas. Verslininkai tikisi, kad rugpjūtį pavyks atšvęsti ir parko gimtadienį. Šventė vyks tik tada, jei šalyje bus nutrauktas karantinas.
Taurų nuotykių parkas
– Gyvenimas vėl verda. Visada to norėjau. Praėjusieji metai visiems buvo sunkūs. Pandemija įkalino, suvaržė, žmonės išsiilgę vieni kitų. Smagu matyti, kai ateinantys į parką vėl šypsosi, apsikabina vieni kitus, puola glėbin, – pasakoja Vilma.
Per karantiną verslininkams pavyko išlaikyti visus parke dirbančius žmones. Sako, kai kolektyvas savas, darbai vyksta be trikdžių, visi žino savo pareigų ir atsakomybių ribas.
Perlinis jubiliejus
Vilma ir Antanas – tauragiškiai. Pora neseniai atšventė tris dešimtis bendro gyvenimo metų. Vilma vestuvių metinių proga dovanų gavo perlinius karolius, marškinėlius su užrašu „Išgyvenk su Antanu“ ir automobilį. Vyrui žmona padovanojo juodo gintaro karolius, kurių Antanas niekada nebenusiima.
Antanas ir Vilma Venckai. Asmeninio albumo nuotrauka
– Kai tuokėmės, pasakiau, kad daugiau jokių vestuvių mano gyvenime nebus. Gana. Tiek streso ir įtampos per pirmas vestuves buvo. Vilma tuomet mokėsi Panevėžyje, visa šventė gulė ant mano pečių. Dabar jubiliejaus proga surengėme šventę sau ir artimiausiems žmonėms. Tokią, apie kokią visada svajojome. Savo namuose, savame kieme, – pasakoja Antanas.
Pora perlines vestuves atšventė pagal pagoniškas tradicijas. Vilmos sesuo Lijana vedė renginį, padėjo sugalvoti namų dekoracijas. Jaunavedžiai šventėje dalyvavo pasipuošę tautiniais kostiumais.
– Atėjo tas laikas, kai galime švęsti taip, kaip norime. Taip, kaip įsivaizduojame, ir visai nesvarbu, kas ką pasakys. Buvo taip linksma, kad draugė, grįžusi į Klaipėdą, dar kelias dienas negalėjo atsigauti. Iš tikrųjų tai šventės norėjau aš. Neseniai atsisveikinau su mama, nešvenčiau savo jubiliejaus, o dar pandemija… Antanas koronavirusu užsikrėtė ir sirgo labai sunkiai. Per 30 metų dar niekada nebuvo taip sirgęs. Sukrėtimų buvo visokių, bet reikia gyventi, – šypsosi Vilma.
Vilma mokėsi medicinos, bet su pacientais dirbti jai taip ir neteko. Greitai gimė dukra, vėliau dar du sūnūs, veiklos užteko ir namuose, o vėliau įsitraukė į verslą ir gyvenimo nieko neveikiant nebeįsivaizduoja.
Antanas ir Vilma Venckai. Asmeninio albumo nuotrauka
– Kai augo mūsų vyriausieji, sauskelnių nebuvo. Vaikus su vystyklais užauginome. Vėliau mokykla, būreliai, popamokinė veikla, maisto gaminimas, namų ruoša. Kiekviena moteris, auginanti vaikus, per tą praeina. Kai atsirado parkas, manęs namuose beveik nebūdavo. Dirbome visi. Dabar kiek nusiraminau. Supratau, kad reikia daugiau laiko skirti sau. Juk, kad išgyventų, žmogui daug nereikia, – sako verslininkė.
Adrenalinas Vilmos nežavi
Paklausta, ar turi su vyru kokių per tris dešimtmečius išlikusių ritualų, Vilma nemąstydama atsakė: vakariniai pasivaikščiojimai, kasmetinės kelionės į Druskininkus tik dviese, kavos ar arbatos laikas namų terasoje.
Antanas ir Vilma Venckai. Asmeninio albumo nuotrauka
– Esu labiau žemiška, rami, dešimt kartų apsvarstau prieš ką nors darydama. Antanas visai kitoks. Jis verda idėjomis, nenustygsta vietoje. Gal ir tiesa, kad pliusas minusą traukia, – svarsto Vilma.
Žmonai antrindamas Antanas prisipažįsta, kad judesyje jis nuo pat vaikystės. Sportas ir ekstremalios pramogos – neatsiejama žinomo tauragiškio gyvenimo dalis. Iki šiol jis kasdien bėga bent 10 kilometrų krosą, yra išbandęs visas atrakcijas, įrengtas Taurų parke, ir dar nežegnoja bekelės trasų.
– Jei labai labai reikėtų, nubėgčiau šiandien ir maratoną. Iš paskutiniųjų, bet bėgčiau. Sportas visą gyvenimą su manimi. Karatė, bėgimas, automobilių sportas. Aš visur, kur adrenalinas. Be jo neišgyvenčiau, – sako verslininkas, pirmasis iš tauragiškių įveikęs Dakarą techninės komandos automobiliu.
Automobilių sportas nesvetimas ir sūnums. Pasak Vilmos, su tėčiu į bekelę norėtų išvažiuoti ir dukra.
– Mes ir su Vilma keliaujame, važiuojame džipais, daug pasaulio taip pamatėme. Bet per kliūtis važiuoju vienas. Vilma, jei tik pavojingesnis kelio ruožas, geriau išlips ir eis pėsčiomis. Ji saugiau jaučiasi, kai kojos žemę siekia, – šypsosi pašnekovas.
Parkas – ateities kartoms
Kelionėse Venckams ir gimė idėja Tauragėje įkurti pramogų ir poilsio oazę. Įspūdį jiems paliko pasaulio parkai, kuriuose žmonės ilsisi, pramogauja, leidžia laiką su šeimomis. Po kelionės į Londoną Antanas žmonai prasitarė – tokį kurs ir nuosavoje žemėje.
Ten, kur dabar Taurų parkas, sovietinės okupacijos metu įžengti negalėjo nė vienas vietos gyventojas. Kareivinių teritorijoje stūksojo ne tik balto betono pastatai, bet ir lietuviškosios kariuomenės raudonų plytų apgriuvę mūrai, telkšojo niekada nevalyta ir nesausinta pelkė.
– Visa ko pradžia buvo kelionės. Senosiose kultūrose ir net senosiose Europos šalyje labai didelis dėmesys skiriamas parkams. O mūsų mieste buvo tik skverai. Norėjau parvežti idėją ir ją įgyvendinti. Pati pradžia buvo sunki, – parko pradžią prisimena A.Venckus.
Parko tvarkymo darbai truko dvejus metus.
– 2010 metais nutiesėme takelius, pastatėme pavėsines, suoliukus. Baigėme sutvarkyti visą infrastruktūrą, kuri buvo ant žemės. Tik vėliau supratome, kad ją reikia išlaikyti, prižiūrėti, o pinigų tam nėra. Sugalvojome rengti pramogų erdves, trasas medžiuose, namelius medžiuose. Turėjau tik du prašymus trasas rengusiems specialistams: jos turi prasidėti viename taške, o viena trasa, juodoji, turi būti ta, kurios ir aš neįveikčiau, – sako verslininkas.
Antanas Venckus visas parko pramogas išbando pirmasis. Asmeninio albumo nuotrauka
Beje, Antanas buvo pats pirmasis parko pramogų bandytojas. Jis pirmas lipo naujomis trasomis, vos ne vos įveikė juodąją, pirmas išbandė čiuožyklą.
– Turiu patikrinti, ar viskas veikia. Toks mano darbas, – juokiasi pašnekovas.
Įrengęs parką vyras nesustojo. Laisvalaikiu Lietuvos istoriją analizuojantis tauragiškis nusprendė parke supilti pylimą ir pastatyti medinę pilį. Tai dar viena uždara ypatingų renginių erdvė Tauragėje. Paklaustas, ar niekada nesvarstė palikti Lietuvos ir gyvenimą kurti svetur, Antanas atrėmė:
– Aš – lietuvis, tauragiškis. Visada žinojau, kad noriu dirbti ir kurti Tauragei. Nesakau nieko prieš darbą Lietuvai kad ir kitame mieste, bet palikti šalies niekada nenorėjau ir nenoriu. Tikriausiai esu patriotas. Man svarbu, ką paliksiu ateities kartoms. Ne vieną namą galėjau pastatyti, bet pinigus išleidau prasmingiau, – sako verslininkas.
Ir šį vakarą Vilmą ir Antaną sutiksite Taurų parke. Jie stengiasi dalyvauti visose čia rengiamose šventėse, net jei jas organizuoja ir kiti asmenys.
– Taurų parkas jau seniai ne verslas. Tai mūsų hobis, – konstatuoja pora.
