Diktatoriškoje šalyje – žmonių nuoširdumas ir gyvenimo kontrastai

Nuvykti į kaimyninę Baltarusiją dabar kur kas sudėtingiau nei į bet kurią Vakarų Europos šalį – prisideda daug papildomų rūpesčių: vizos, draudimai, pinigų keitimas ir kitos problemos. Intrigavo ir apie kaimynus nuolat sklandantys gandai. Tad Tauragės kultūros centro dainų ir šokių ansamblio „Jūra“ vadovai Virginijus ir Gintaras Bartušiai, Saulius Bernotas padarė viską, kad ir koncertai, ir pati kelionė taptų ne tik koncertine, bet ir pažintine.
 Kelios šventės vienu metu Važiavome į Bobruiską, bebrų miestą, iki kurio nuo Tauragės per 600 kilometrų. Miestas pakvietė į keletą švenčių: ne tik į tradicinį, jau dešimtąjį tarptautinį liaudies meno festivalį „Draugystės vainikas“, bet ir į 625 metų sukakties paminėjimą, išvadavimo iš fašizmo 68-ąsias metines.Festivalyje dalyvavo 24 įvairaus žanro kolektyvai iš 15 šalių. Lietuvos atstovai jame koncertavo pirmą kartą. Savo spalvingais koncertais žavėjo, kinai, indai, turkai, iraniečiai, venesueliečiai, prancūzai, moldavai, slovėnai, rusai, ukrainiečiai, latviai, estai, lenkai.Jau pirmosios bendros repeticijos birželio 27-ąją, vos mums atvykus, didžiulėje į skraidančiąją lėkštę panašioje ledo arenoje, kurioje telpa 7 000 žiūrovų, parodė, kad reginys bus įdomus.Renginio organizacija, režisūra neleido suabejoti šventės vadovų kompetencija. Repetuota viso festivalio pradžia ir finalas, kiekvienai šaliai dar papildomai skirtas laikas savo pasirodymo repeticijai. Atidarant festivalį didžiojoje arenoje visi kolektyvai turėjo atlikti prisistatymo programą, trumpą šventinį numerį. O uždarymo šventėje kiekvienas kolektyvas parodė po kūrinį, iš kurių ir supintas „Draugystės vainikas“. Beje, už „Draugystės vainiką“, nupintą Tauragėje ir atvežtą į Bobruiską konkursui, ir lėlę, aprengtą tautiniu kostiumu, laimėtas 2-ojo laipsnio diplomas. Draugystės vakaras Apsigyvenome remontuojamame viešbutyje, mat jis ką tik privatizuotas (pasirodo, ir Baltarusijoje vyksta privatizacijos procesas). Vakarop Liaudies meno rūmuose surengtas draugystės vakare pasikeisdami koncertavo svečių kolektyvai. Tauragiškių „Jūra“ sugebėjo uždegti salę savo šokiais taip, kad abejingų neliko.Pademonstravome savo kulinarinį paveldą – iš Lietuvos atsivežėme šakočių, skilandžių, gardžios duonos, kelių rūšių alaus, porą butelių „Suktinio“. Visos šalys vaišino egzotiškais valgiais ir gėrimais. Be galo įdomu buvo pabendrauti tokioje daugiatautėje minioje. Koncertas gigante Valandos laiko pasirodymą tauragiškių dainų ir šokių ansamblis „Jūra“ surengė Bobruisko padangų gamykloje „Belšyna“. Joje dirba apie 14 000 darbuotojų (Bobruiske gyvena per 220 000 gyventojų, tai 7-asis pagal gyventojų skaičių miestas Baltarusijoje). Vienoje didžiausių gamyklų Europoje gaminamos padangos veik visai Rusijos ir aplinkinių valstybių rinkai. Nuo nedidelių iki milžiniškų, sveriančių po 4 tonas, skirtų „Belazams“, „Krazams“ ir kitoms milžinėms „apauti“.Mūsų delegaciją pasitiko pats gamyklos generalinis direktorius, kiti darbuotojai, laikydamiesi senų tradicijų – su karavajumi rankose. Stebino nuoširdumas Teko stebėti ledo arenoje Bobruisko vaikų koncertą. Atvirai pasakius, pradžioje buvome nusiteikę skeptiškai – ką čia tie vaikai, prisižiūrime namuose. Tačiau vėliau užėmė žadą. Puikios jaunimo šokių grupės, dainininkai, muzikantai – nuo keturmečių iki 18-mečių. Neišpasakyta sceninė drausmė ir kultūra. O jau koncertiniai kostiumai!Lenino aikštėje, jos pakraščiuose stovėjo daug kioskelių, kavinukių, barų, kad žmonės šventės metu galėtų atsigaivinti, užkąsti. Ant kiekvieno stalelio stovėjo po butelį degtinės, kai kur – po du. Prie stalelio kilnok taurelę į sveikatą, tačiau gatvėje nedrįsk, nes gali būti nubaustas. Bauda gresia ir jei šiukšlę numesi ne į šiukšliadėžę. Tokiais atvejais kvepia ketvirčio milijono rublių bauda (apie 70 litų).Pinigai, beje, tikrai juokingi – už 100 rublių gauni 3 lietuviškus centus. Sunku ir susigaudyti, tačiau bent kuriam laikui pasijutome tikrais milijonieriais. Baltarusija nuoširdžiai nustebino Nors šalis garsėja savo totalitarine santvarka ir vieninteliu Europoje likusiu vadovu diktatoriu, tačiau pirmiausia stebino švara. Svaigieji gėrimai, cigaretės, automobilių kuras ir kai kurios maisto prekės – kone perpus pigesni. Mėsos kainos panašios kaip ir pas mus, o atlyginimai mažesni, antra vertus, komunalinių mokesčių (už elektrą, vandenį, šiukšles, šildymą) mieste sumokama apie šimtą litų per mėnesį, ir tai pernelyg netaupant.Krito į akis tvarkinga žmonių apranga. Jokių „Humanų“ ar padėvėtų daiktų parduotuvių nematėme.Milicijos visur daug, tačiau ji laikosi nuošalyje, situaciją stebi iš šalies.Važiuodami namo diskutavome apie Baltarusiją, žmogišką bendravimą ir perspektyvas tęsiant kultūrinius mainus. Pjaustydami jų dovanotus karavajus, mintyse linkėjome jiems sėkmės, nes įspūdžiai apie šios šalies žmones liko patys geriausi.