Paminklas Lomių kraštui

Turininga popietė gegužės 29-ąją įvyko Lomiuose. Bendravimo išsiilgusiems lomiškiams ir renginio svečiams pristatyti net du leidiniai – atvirukų rinkinys „Lomių kultūrinės veiklos atspindžiai“ ir dar pernai rudenį pasirodžiusi mokytojos lituanistės, kultūrininkės, kraštotyrininkės, Lomių muziejaus įkūrėjos, Lomių enciklopedijos autorės, bendruomenės pirmininkės Elenos Bazinienės publicistinė knyga „Ko neišpustė laiko vėjai“. Gausiai susirinkę dalyviai drausmingai laikėsi karantino reikalavimų.

Pamąstymai apie E.Bazinienės knygą

2020 metų pavasaris ilgai išliks žmonijos atmintyje, o iki tol negirdėti žodžiai – koronavirusas, COVID-19 – tapo žinomi ir suprantami visam pasauliui. Tokių visuotinių sukrėtimų, pandemijų, katastrofų akivaizdoje imi galvoti: kas liks po mūsų, ar kas beprisimins gyvenusius žmones, įvykius, legendas, vietovardžius? Ar neišdils iš atminties Lomių, Batakių, Gaurės ir kitų kaimų pavadinimai, upelių, miškelių, vienkiemių, lankų vardai, aplinkiniuose kaimuose kadaise tirštai gyvenusių žmonių pavardės? Ir tada supranti vieną dalyką: jei viskas bus taip tvarkingai, gražiai, lengvu skaityti stiliumi, švaria lietuviška kalba užrašyta, niekas nedings. Ir dar daugiau. Regisi, kad ir dabar jau būtų kai kas dingę, jei nebūtų šios knygos autorė skrupulingai užrašiusi vyresnių žmonių pasakojimų, nebūtų keliavusi, stebėjusi, ieškojusi, rengusi ekspedicijų.

Tik žmonės kiti

„Lomių krašto praeitis panaši kaip ir kitų Lietuvos kaimų istorijos. Tik žmonės kiti“, – rašo knygos autorė įžangoje kreipdamasi į skaitytoją.

Sunku nesutikti su ja. Tačiau kiek čia, šitoje knygoje, tokių įvykių, tokių žmonių, kurių tikrai ne kiekviename kaime rasi! Kai pagalvoji, juk kiekvienas Lietuvos kaimas yra kažkuo savotiškas. Kiekvienas turi savo kvapą, spalvą, vaizdą, skonį. Dabar sakoma – aurą. Ar daug tokių kaimų žinome, kuriuose tarpukario laikais iš dangaus imdavo ir nusileisdavo pašto lėktuvas? Ar jau taip daug Lietuvoje kaimų, kuriuose gimė ir augo profesoriai, kalbininkai? Turiu omenyje Petrą Joniką ir Birutę Baltrušaitytę. Ar daug kaimų (gal labiau parubežy yra), kur prieglobstį gavo „vilko vaikai“? O ar kiekviename kaime buvo žmogus, kuris pragyveno iš gyvačių gaudymo? Vietovardžiai (o apie juos labai šiltai ir profesionaliai kalba autorė) irgi specifiniai Lomių kraštui.

Naujieji leidiniai. Eugenijaus Šalčio nuotrauka

Be viso to, knygoje išsamiai aprašyti aplinkiniai dvarai (žinome, kad Tauragės krašte labai mažai dvarų tėra išlikę ir jų aprašymai labai svarbūs), nušviesta šaulių veikla, savanorių žygiai ir apdovanojimai, tremtinių kančios ir jų gyvenimai, realistiškai pasakojama apie rezistenciją, pokario laikotarpį, žydų tragediją Antrojo pasaulinio karo metu. Perskaitę knygą, sužinome, ką reiškia archaizmai pažyruoti, rekrūtai, styrininkai… Įtaigus autorės pasakojimas, pasvertas žodis priverčia vienu atsikvėpimu perskaityti daugybę įdomiausių pasakojimų, atsiminimų, legendų, vietovardžių išaiškinimų. Daug dėmesio skiriama bažnyčioms, atskleidžiamos žmonių nuotaikos sovietmečiu sudegus Batakių bažnyčiai, kunigų veikla. Nupiešti iškalbingi garsių Lomių muzikantų, buvusių ir šiandien dar grojančių bandonijomis, kitais instrumentais, paveikslai.

Straipsniai sugulė į knygą

Per 30 metų Elenos Bazinienės parašyti straipsniai Tauragės krašto ir šalies spaudoje (beje, ji yra ir dažna „Tauragės kurjerio“ autorė), sugulę į  knygą „Ko neišpustė laiko vėjai“, stebina kruopščiai surinkta medžiaga, neleidžia abejoti jos autentiškumu ir tikslumu, verčia susimąstyti ir podraug pasidžiaugti: Lomių kraštui pastatytas ilgalaikis paminklas, tvirtesnis už ąžuolą ir už akmenį. Vienas gali supūti, sutrešti, kitas – apsamanoti. Ši knyga tarnaus labai ilgai. Tuo net neabejoju. Ją skaitys po pasaulį išsibarstę šio krašto vaikai, ieškodami savo senelių, prosenelių, proprosenelių pavardžių ir veiklos pėdsakų. Skaitys mokytojai ir kultūros darbuotojai, istorikai ir kraštotyrininkai, lituanistai ir paveldosaugininkai, krašto tyrėjai.

Kaip sako autorė, Lomių krašto šviesuolė, mokytoja lituanistė, muziejaus Lomiuose įkūrėja, Lomių enciklopedijos „Lomiai amžių sandūroje: žmonės, įvykiai, statiniai“ viena sudarytojų Elena Bazinienė, „tegu ši kukli  knygelė būna mažytis paminklas, turintis išliekamąją vertę, mūsų gražaus Tauragės krašto praeičiai ir dabarčiai“.

Sulaukta būrio svečių

Į sutiktuves atvyko Tauragės rajono savivaldybės mero pavaduotoja Virginija Eičienė, ilgametis Mažonų seniūnas Jonas Samoška, Tauragės Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos direktorė Meilutė Parnarauskienė, Informacinio skyriaus vedėja Raselė Pocienė, vaikų bibliotekos bibliotekininkė Laima Bajoraitė, Kultūros centro padalinių vadovė Iridija Mockienė, Seimo narės Aušrnės Norkienės patarėja Sandra Triukaitė-Valinčienė, kraštietis poetas Vidas Riepšas, Šakviečio bendruomenės pirmininkė Reda Puodževelienė, Batakių bibliotekininkė Laisvutė Pavalkienė, Lomių gyventojai ir kiti svečiai.

Dainavo sesutės Julija ir Elenutė Valinčiūtės, knygos autorės sūnus Rimvydas Bazinys, knygos ištraukas skaitė ir mintimis dalijosi mokytojos Lolita Užkurienė, Virginija Valinčienė, projekto autorė Gintarė Pavalkytė-Vasiliauskienė, buvusi bendradarbė, Tauragės suaugusiųjų mokyklos direktorė Neringa Orentienė, Lomių poetė Julijona Popendikienė.

Jau pelnė apdovanojimą

Atvirukų rinkinį sudarė kultūros darbuotojos Gintarė Pavalkytė-Vasiliauskienė (ši Lomių bibliotekininkė teikė ir projektą finansavimui gauti, o finansavo Tauragės rajono savivaldybė) ir Elena Bazinienė, o publicistikos knygos autorė, kaip jau minėta, – Elena Bazinienė. Beje, pastaroji knyga Tauragės viešosios bibliotekos paskelbtame kasmetiniame konkurse „Išrinkime Tauragės metų knygą“ pripažinta geriausia 2020 metų pažintine knyga, už kurią balsavo 325 skaitytojai. Knyga „Ko neišpustė laiko vėjai“ išleista 200 egz. tiražu, ją sudaro 121 puslapis, juose sudėti autorės rašiniai krašto istorijos temomis. Kaip tvirtino knygą skaičiusieji, ji įdomi ir vertinga.

Netrūko šiltų akimirkų

Renginyje netrūko šiltų ir jaukių akimirkų, smagių pokalbių, šmaikščių pastebėjimų, geros muzikos, Elenai Bazinienei „Ilgiausių metų“ užtraukė seniūnaitis ir muzikantas Algis Ramanauskas, visi jam entuziastingai pritarė, sveikino artimieji, kaimynai, draugai ir nuoširdžiai džiaugėsi, kad Lomiuose tokie reikalingi ir gražūs darbai vyksta. O kai toks aplinkinių ir artimiausių žmonių palaikymas – gera ir dirbti.

Vertingą, įdomią knygą bus galima rasti Tauragės rajono bibliotekose, kultūros namuose, Lomių bendruomenėje už simbolinę auką bus galima ir įsigyti. Tiražas nedidelis, tad kreiptis reiktų ilgai nelaukiant.