Sezonas baigėsi, sezonas prasideda

Genovaitei Urmonaitei, vadovaujančiai asociacijai „Mažoji scena“, ryškios ribos tarp teatro sezonų nėra. Vos baigėsi vienas – ryškus, įsimintinas, turtingas, apvainikuotas kelione į Gruziją, o jau visu smarkumu rengiamasi kitam, kuriame – naujos premjeros, jubiliejinis mėgėjiškų teatrų festivalis „Kvartetas“ ir net knyga.
 Kontaktai mezgami širdimi Režisierė vis dar gyvena įspūdžiais iš Gruzijos. Ši kelionė, tapusi teatrinio sezono kulminacija, atnešė daugybę naujų idėjų ir planų, o svarbiausia – darsyk įrodė, kad labai norint ir be finansinės paramos įmanoma padaryti labai daug.G.Urmonaitė didžiuojasi 35-erius metus besitęsiančia draugyste su gruzinu profesoriumi, kibernetikos mokslų daktarų Gulo Ananiašvili, kalbančiu 8-iomis kalbomis, tarp jų – ir lietuvių. Tai jis pakvietė Genovaitę į Gruziją, o ji juokiasi su savim pasiėmusi… teatrą.– Per septynias dienas aplankėme penkis teatrus, susitikome, susipažinome su daugybe įdomių žmonių, o svarbiausia – užmezgėme kontaktus, kurie turėtų išaugti į gražų bendradarbiavimą ir draugystę.Tbilisyje tauragiškiai susipažino su visame pasaulyje žinomu Šota Rustavelio Rankų šešėlių teatru, pažiūrėjo jiems vieniems parodytą spektaklį ir netgi susitarė dėl konkrečių planų – jau žiemą  gruzinų artistai turėtų atvažiuoti į Lietuvą, aplankyti ir mus, o mūsiškiai tikriausiai važiuos į Gruziją. Užmegzti kontaktai ir Zestafonyje.– Buvome priimti savivaldybėje, daug kur kalbėjome didžiulei auditorijai, dalyvavome televizijos laidoje. Susitarėme dėl tolimesnio bendravimo. Gruzinai norėtų suvaidinti kokią nors lietuvių autoriaus pjesę. Mano draugas ją išverstų, – planais dalijasi režisierė.Kelionės į Gruziją niekas nerėmė – artistai važiavo už savas lėšas, suvenyrus ir dovanas irgi pirko už savus. Tačiau G.Urmonaitė sako, kad buvo smagu sau ir kitiems įrodyti, kad bendrauti, užmegzti aukščiausio lygio ryšius galima ir nebūnant valdininku, ir nebūtinai už valdiškus pinigus. Sezono būta turiningo   Spektaklis Aivano Menchelio „Kapinių klubas“ per metus parodytas 24 kartus. „Šviežiausia“ premjera Juozo Marcinkevičiaus „Asociacijos Vaciukas“ parodyta jau penkis kartus, tris iš jų – Tauragėje, pilnutėlėje salėje. Žiūrovai matė ir ankstesnį spektaklį Kazimiero Čiplio-Vijūno „Bobutės susipyko“. „Mažoji scena“ vaidino Vilniuje, Kaune, Rietave, Vaiguvoje, Užventyje, Vilkaviškyje, Pakruojyje – sunku ir išvardinti…   Be to, Genovaitė kartu su Meile Parnarauskiene ir Algirdu Petraičiu parengė šeštąją poetinę kompoziciją – pagal Justino Marcinkevičiaus poeziją „Ilgiuosi tavo balso…“. Jubiliejinis festivalis sukvies visus Jubiliejiniame, rudenį vyksiančiame 20-ajame mėgėjiškų teatrų festivalyje „Kvartetas“, Genovaitė  tikisi pamatyti visus per 20 metų jame dalyvavusius teatrus, o jų būta 18-os. Visiems išsiuntinėti kvietimai, ir ji įsitikinusi, kad daugelis tikrai atvyks. Režisierė planuoja jungtinį pasirodymą – ji norėtų, kad jubiliejiniame renginyje visi parodytų bent po mažą savo spektaklio ištrauką.U.Urmonaitės planuose – ir dar viena premjera, kurią tikimasi spėti pastatyti iki „Kvarteto“. Tai turėtų būti Sauliaus Šaltenio ir Grigorijaus Kanovičiaus pjesė „Katė už durų“. – Tai labai sena pjesė, ir parašyta ji labiau kaip filmo scenarijus, todėl tenka daug redaguoti. Tačiau S.Šaltenio dramaturgijos estetika, kai tragedija ir komedija – šalia, kai juokiesi pro ašaras, man labai artima… Knygoje – visi 20 „Kvartetų“  Svarbiausias G.Urmonaitės darbas – iki festivalio reikia parengti rimtą ir solidų leidinį apie mėgėjiškų teatrų festivalio istoriją.– Juk iš tiesų „Kvarteto“ istorija – tai pirmojo nepriklausomos Lietuvos 20-mečio mėgėjiško teatro istorija. Į knygą suguls medžiaga apie visus kada nors festivalyje dalyvavusius teatrus, jų repertuarą, aktorius. Žinoma, knygą iliustruos daugybė nuotraukų. Juk per tuos metus festivalio rėmuose suvaidinta net 80 spektaklių.Knygos pristatymas turėtų būtų svarbiu jubiliejinio „Kvarteto“ akcentu.Tiesa, jos išleidimas G.Urmonaitei vis dar kelia nemažai nerimo. Nors įdėta nepaprastai daug darbo, ir visa knygos medžiaga jau paruošta, jos leidybai pinigų kol kas nėra. Parašytas projektas Kultūros rėmimo fondui, tačiau geriausiu atveju jis tegali skirti kelis tūkstančius, o reikia 11 tūkst. litų. Tačiau nepataisoma optimistė tiki, kad atsiras žmonių, kurie panorės paremti šią idėją.Tą rytą, kai kalbėjomės, G.Urmonaitė sakė ką tik baigusi skaityti Viljamo Folknerio romaną „Kai aš gulėjau mirties patale“. Labiausiai jai įstrigusi citata gali būti pritaikyta ir jai pačiai: „Atrodo, tarytum vieniems žmonėms būtų duotos ilgos dailios lentos teismo rūmams statyti, o kiti būtų gavę netašytų nuopjovų vištų gardui sukalti, bet verčiau sukalti tvirtą vištų gardą negu pastatyti sukiužusius teismo rūmus…“