Tauragės krašto choras – kvepiantis braškėmis

Praėjusį trečiadienį Pilyje įvyko antroji atranka į Tauragės krašto chorą, po kurios paaiškėjo laimingasis šešioliktukas. Po dar vienos lemtingos perklausos Agnė, Kristina, Monika, Jovita, Inga, Rūta, Edita, Viktorija, Fausta, Rolandas, Romanas, Vitalijus, Dovydas, Deividas, Lukas ir Aurimas tapo vienos komandos nariais.
– Dar negalime tvirtai sakyti, kad esame „Braškinis“ choras, bet labai to norėtume. Ieškojau asociacijos su raudona spalva, tačiau juk nepasivadinsime „Vyniniu“ ar kokiu „Sangriniu“ choru, dar apšauks girtuokliais, – skambiai juokiasi Donalda. – Mes norime išlaikyti raudoną spalvą, suteikiančią energijos, greitinančią medžiagų apykaitą. Turėti vien tik choro spalvą būti gana nuobodu, todėl nusprendėme pasirinkti tokios spalvos uogą. Braškės – saldu, skanu, tai – jaunystė, meilė, vasara – pačios geriausios asociacijos.Choras išsiskirs stipriais solistaisKiekvieno choro tikslas – išsiskirti iš kitų, būti unikaliam. Liudo Mikalausko vadovaujamas „Ugnies“ choras buvo išskirtinis dėl akademinės stilistikos. Jie tikrai pasiekė aukštų rezultatų – buvo ketvirti.– Mes ypatingi tuo, kad būsime labai žaismingi, scenoje kiekvieną kartą bandysime nustebinti publiką netikėtais žanrais, posūkiais. Turime labai stiprius solistus, todėl jais ir sieksime išsiskirti. Leisime pasireikšti beveik kiekvienam. Aš tikrai nebūsiu tas generolas, kuris visą laiką griežia pirmu smuiku. Dažniau aš pati būsiu kaip choristė, o dainuos mūsų solistai. Ir dar… – vos spėja pasakoti Donalda, pradėjusi pasakoti apie žiūrovų laukiančius siurprizus. – TV projektas yra vienas tikslas, tačiau yra ir kitas – nuoširdus ir stiprus kolektyvas, motyvuotas kartu dirbti ir koncertuoti. Stengsimės neužsisėdėti repeticijų salėje, eisime į žmones. Tad nenustebkite mus pamatę dainuojančius Tauragės miesto aikštėje, bendraujančius su žmonėmis turguje, einančius į viešumą, lankančius renginius. Mes būsime kaip vienas kumštis, būsime draugiški.Būti generolu…– Būti generole – milžiniška atsakomybė už kolektyvą. Būdamas atsakingas pats už save žinai, kad vis tiek viską padarysi pats. Kai esi atsakingas už kolektyvą – dreba keliai ir nareliai, širdis dunksi, nes negali įlįsti į kiekvieno kolektyvo nario širdį ir viską padaryti už jį. Už kitus atsakyti sunkiau, – konstatuoja Donalda.– Reikės išmokti vadovauti. Gyvenime esu labai gera, nuolaidi, draugiška. Negaliu sakyti, kad reikės išmokti muštro meno, bet teks išmokti vadovauti, būti griežtesnei, kas man yra nebūdinga. Tai bus nauja patirtis. Manau, kad su Dievo, mano ir choro vadovo pagalba mums pavyks: mes tikrai rasime bendrą kalbą, būsime puikus kolektyvas, – sako Donalda.Choro vadovas Kornelijus Pukinskis generolės atžvilgiu ne mažiau pozityvus:– Choro generolė – labai įspūdinga asmenybė: išradinga, šilta, gera ir spinduliuojanti. Man reikės dar to šarmo pasimokyti. Donalda – paprastas, skleidžiantis šilumą žmogus, ji mačiusi šilto ir šalto, ją myli visa Lietuva.Žinoma, choras neišvengiamai bus lyginamas su „Ugnies“ choru, tačiau Donalda nemano, kad Tauragės krašte ją myli mažiau negu L.Mikalauską.Mažo kolektyvo dideli rūpesčiaiSakoma, kad pasitinka pagal rūbą, palydi pagal protą. Žinoma, projekte palydės pagal pasirodymą, tačiau apranga ir įvaizdis ne ką mažiau svarbūs šou elementai. Planuojama, kad tuo rūpinsis keletas stilistų.– Vieną, kitą kartą žmonės gali padėti ir visuomeniniais pagrindais, bet negalime to tikėtis visą laiką, – dalinasi rūpesčiais Donalda. – Apranga bus vienas iš brangiausių dalykų šiame projekte. Kažką siūsimės, kažką galbūt nuomosimės, panaudosime ir „Ugnies“ choro aprangą. Tauragės krašto merai pažadėjo pagalbą, jos lauktume iš visų geranoriškų žmonių, verslininkų. Mūsų padėka rėmėjams bus milžiniška – mes turėsime koncertinę programą.Choristus šokti mokys choreografė Brigita Grinvaldaitė-Banienė, buvusi „Žuvėdros“ šokėja, jau devynerius metus Tauragėje ugdanti jaunuosius sportinių šokių šokėjus.Griežpelkiuose – piratai ir braškinis tortasD.Meiželytė ne kartą akcentavo, kad stiprus kolektyvas – pusė darbo, todėl po atrankos choristai vyko susipažinti į Griežpelkių kavinę. Nors choro generolė žiūrovams žada daug staigmenų, tačiau šįkart ir pati buvo ne mažiau nustebinta: čia visus pasitiko ne tik kavinės šeimininkai Dedūros su dovanomis ir gėlėmis choro vadovams, tačiau ir… „braškiniai piratai“! Tai buvo tikras išbandymas naujai iškeptai komandai: piratai choristus išmoningai privertė šokti, dainuoti, mankštintis, kurti šūkius.  Prie stalo choristai susėdo jau susidraugavę. Prisistatydami jie ne tik dainavo, bet ir pasižadėjo, kuo dar galės pasitarnauti chorui: kas tvarkys choro „Facebook“ puslapį, kas fotografuos, kas gamins papuošalus, kas rūpinsis šukuosenomis, kas tiesiog išklausys pavargusius ar nuliūdusius.