Tauragės kultūra „gavo į vienus vartus“

Ilgametis kultūros darbuotojas, Tauragės apskrities viršininko administracijos Socialinių reikalų, švietimo ir kultūros departamento Kultūros, sporto ir turizmo skyriaus vedėjas Eugenijus Šaltis sako, jog jau kelinti metai tenka apgailestauti, kad Tauragės rajono kultūros darbuotojai beveik nebesistengia kultūriniams renginiams ir projektams gauti lėšų iš Kultūros ministerijos finansuojamų programų. Pasak Nevyriausybinių organizacijų programos eksperto ir Kultūros rėmimo fondo tarybos nario E.Šalčio, Tauragės kultūros įstaigų vadovų požiūris į projektinę veiklą skeptiškas.
Tauragė – priešpaskutinė  Kultūros rėmimo fondas šiemet Tauragės apskrities savivaldybių kultūros įstaigų  ir organizacijų rengtiems projektams finansuoti skyrė 209,5 tūkst. litų. Jurbarkui atiteko liūto dalis, 1 procentas visų fondo lėšų  – 155,5 tūkst. Lt, Šilalei – 37 tūkst., Tauragei – 9 tūkst., Pagėgiams – 8 tūkst. Lt. Žinant, kad Pagėgių kultūros centre dirba vos keturios darbuotojos, o Tauragėje – per septyniasdešimt, nekyla net menkutis džiaugsmas, kad Tauragė per plaukelį nenusirito į paskutinę vietą. Pasak Eugenijaus Šalčio, parengti projektą nėra labai sudėtinga. Visų programų paraiškų formos ir jų užpildymo pavyzdžiai pateikiami, tereikia jas teisingai užpildyti. Svarbiausia – sugalvoti gerą idėją ir rasti kitą finansavimo šaltinį, nes visos programos nefinansuoja projektų 100 proc. Kultūros rėmimo fondas – turtingiausias mecenatas Lietuvoje, savo iždą papildantis alkoholio ir tabako akcizo dalimi ir kasmet Lietuvos kultūrai išskirstantis po keliolika milijonų litų. Nors ir sunkmetis, fondo skirstomos lėšos šiemet išaugo beveik 3 mln. litų. Fondo tinklalapis skelbia, kad pernai buvo išdalyta 12,79 mln. Lt. Kultūros rėmimo fondas remia 14 meno sričių: architektūrą, cirką, dailę, fotografiją, kiną, muziejus, kultūros paveldą, literatūrą, muziką, šokį, tarpdisciplininį meną, tautodailę, teatrą ir mėgėjišką meną. Šiame fonde vienu iš septynių tarybos narių dirbantis E.Šaltis sako, kad fondas skirsto lėšas 32 finansuojamoms programoms, kurių nemaža dalis skirtos profesionaliam menui remti, tačiau Etninės kultūros, Skaitymo skatinimo, Bibliotekų plėtros, Kultūros informacinių centrų plėtros, Leidybos, Muziejinės veiklos, Muziejinių vertybių įsigijimo, Regionų kultūros, Profesionalaus meno sklaidos regionuose, Vaikų ir jaunimo kultūrinės edukacijos, Nevyriausybinių organizacijų ir dar kelioms kitoms programoms puikiai tinka teikti paraiškas periferijos kultūros įstaigoms ir organizacijoms. Tačiau tenka apgailestauti, kad šios programos beveik visiškai nedomina Tauragės kultūros įstaigų. „Šiemet rašėm – negavom“ Kadangi savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjas Zenonas Komskis atostogauja, išsiaiškinti, kodėl Tauragės kultūros puoselėtojai neima prieš nosį padėtų fondo pinigų, nuvykome pas didžiausios kultūros įstaigos apskrityje vadovą, Tauragės kultūros centro vedėją Petrą Jokubauską. Jis apgailestavo, kad lėšos, skiriamos Kultūros centro veiklai, susitraukė iki ketvirtadalio pernykščio finansavimo lygio, o ir tos pačios atiduodamos ne ketvirčiais kaip pernai, o tik pateikus sąskaitas ir gavus savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinimą.– Šiaip negaliu sakyti, kad yra blogai, finansavimas kaip sunkmečio metu normalus, – „Tauragės kurjeriui“ kalbėjo vedėjas. Beveik šimtu procentų įstaigos poreikius tenkinantis tik iš savivaldybės biudžeto Kultūros centras alternatyvių pajamų nei pernai, nei šiemet kaip ir neieškojo. Įstaiga apsiribojo tik projektų rašymu rajono biudžeto finansuojamoms programoms. Paklaustas, kiek jis pats prisideda prie vietinių projektų rašymo, P Jokubauskas didžiuliu darbu pasigirti negalėjo.– Aš pačių projektų neįtakoju, tik patikrinu prieš paduodant. Kadangi turiu pasirašyti, tai turiu pasižiūrėti sąmatas ir patikrinti, kad nebūtų vėjų prirašyta, – sakė P. Jokubauskas. Kiek centras gavo lėšų iš savivaldybei rašytų projektų, vadovas pasakyti negalėjo. Anot P.Jokubausko, iš savivaldybės biudžeto finansuojamų projektų Tauragės kultūros centrui daugeliu atvejų perpus, o kartais net dviem trečdaliais šiemet sumažinta prašomų pinigų. Pasak vedėjo, pernai savivaldybė beveik šimtu procentų finansuodavo Kultūros centro teikiamas paraiškas. Kalbant su P.Jokubausku, susidarė įspūdis – kol savivaldybė pinigų duos, tol renginių rajone bus. O jei lėšų pritrūks? Anot P.Jokubausko, nors renginio masiškumui pinigai didelės įtakos neturi, tačiau be pinigų irgi nieko gero nepadarysi. Pasak vadovo, renginio pagrindines išlaidas sudaro transportas saviveiklininkams atvežti, reklama, renginio apipavidalinimas, atributika, jei renginys vyksta ne miesto centre, reikia brangaus įgarsinimo, prizų, gėlių. Kai pokalbis pakrypo apie Kultūros centro įdirbį rašant paraiškas Kultūros ministerijos finansuojamoms programoms, P.Jokubauskas atsakė:– Rašom. Pernai gavom. Šiemet rašėm – negavom, nes ten viską nubraukė. Kiek žinau, fondus stipriai sumažino ir dėl to atmetė projektus, kuriuos rašė mūsų žmonės. Pernai mes gavom tris ar keturis tūkstančius. Jurbarke rezultatai – kaip ant delno Pakalbinome ne pirmus metus daugiausiai iš projektinės veiklos kultūrai lėšų surenkančią Jurbarko rajono savivaldybės Kultūros skyriaus vedėją Radetą Savickienę, kuri papasakojo, kad 2001 metais pradėjusi dirbti Jurbarko kultūros skyriaus vedėja visų pirma ėmėsi projektų rašymo. – Pas mus rajone visa veikla yra vykdoma tik per projektus, todėl visi meno vadovai, kultūros darbuotojai juos rašo. Žmonės supranta, kad be projektų kito kelio finansavimui nėra, – „Tauragės kurjeriui“ kalbėjo R.Savickienė. Pasak vedėjos, Jurbarke ne kartą vyko mokymai, skirti projektinei veiklai, todėl ir rezultatai kaip ant delno.