Pasibaigusiame II Tauragės vokalinės muzikos festivalyje, regis, tauragiškiams nestigo peno sielai, ausims, akims, nes žiūrovai buvo pakviesti net į devynis koncertus. Apie tai, kokiais rūpesčiais gyveno šio visą vasarą trukusio festivalio organizatoriai, kalbiname jo sumanytojus ir puoselėtojus – žinomą operos solistą Liudą Mikalauską ir jo žmoną Sigitą, VšĮ „Liudo Mikalausko koncertai“ direktorę.
Apie festivalį iš pirmųjų lūpų – Šių metų festivalis buvo skirtas tautos dainiaus Jono Mačiulio-Maironio metinėms paminėti, todėl ypatingas dėmesys buvo skirtas lietuviškai muzikai. Ypač džiaugiuosi Lietuvos nacionalinės premijos laureatų Virgilijaus Noreikos, Donato Katkaus, Veronikos Povilionienės, Petro Vyšniausko, Čiurlionio ir Valstybinio Vilniaus kvartetų pasisvečiavimu pas mus, – apibendrino L.Mikalauskas.Pasak jo, II Tauragės vokalinės muzikos festivalis – tai visų tauragiškių bendro darbo rezultatas. Kaip tauragiškiui jam itin svarbu, kad apie miestą būtų gražiai kalbama aukštosios kultūros kūrėjų sluoksnyje.– O nuo šiol taip ir yra. Kur benuvažiuotum, su kuo iš iškilių dirigentų, muzikų, dainininkų bendrautum – visi jau yra arba girdėję apie Tauragėje rengiamą gražų festivalį, arba yra jame dalyvavę. Stengiamės atlikėjams palikti puikius prisiminimus apie mūsų miesto svetingumą, – pasakojo operos solistas. Apie darbą dviese Sigita Mikalauskienė yra ne tik Liudo žmona – ji yra ir VšĮ „Liudo Mikalausko koncertai“ direktorė, Liudo partnerė ir pagalbininkė organizuojant įvairius renginius. Gyvenimas rodo, kad darbuotis tokiame šeimos duete nėra paprasta.– Išties, yra privalumų ir trūkumų dirbant dviese šeimoje su tuo pačiu projektu – Tauragės vokalinės muzikos festivaliu. Tačiau, jeigu dabar matomas apčiuopiamas rezultatas, vadinasi su sunkumais susitvarkėme, – šypsosi Sigita.– Žinoma, daug lengviau tvarkyti darbinius reikalus, kuomet „kolega“ pasiekiamas 24 valandas per parą, tačiau kyla grėsmė, jog visą minėtą laiką apie darbą ir bus šnekama, šeimos reikalus nustumiant į antrą planą, ypač, artėjant atsakingam renginiui, momentui, kuomet mintys sukasi vis apie vieną ir tą patį. Pasipykdavome. Taikydavomės. Ieškodavome kompromisų. Juos rasdavome – darbas kartu skatina įsiklausyti, išgirsti vienas kitą. Tauragei pasisekė, kad turi Liudą – mažai pažįstu menininkų, kurie, išsikėlę gyventi į kitą miestą, tiek daug dirbtų savo gimtojo miesto labui. Žaviuosi jo energija ir daug ko iš jo mokausi pati, – apie savo vyrą su pasididžiavimu kalba Sigita. Tradicija žmonių širdyse neužauga greitai – Prieš keletą mėnesių buvau pakviestas į Gargždų muzikos festivalį. Miestelis gerokai mažesnis už Tauragę, tačiau sugeba sukviesti neįtikėtinai daug žiūrovų. Organizatorė papasakojo, jog ir jiems pirmuosius septynerius metus buvo sunku. Supratau, jog tradicija žmonių širdyse ne visada užauga taip greitai, reikia kantriai stengtis, – dalinosi pastebėjimais L.Mikalauskas.– Organizuoti renginį kitame mieste – dviguba atsakomybė, – sutuoktinio žodžius papildė Sigita. – Tauragė – mano vyro gimtasis kraštas, kurį jis be galo myli ir kai tik galime, visuomet čia grįžtame. Jeigu ne Liudas, festivalį būtume darę Kaune – mano gimtajame mieste. Liudas įtikino, kad Tauragė niekuo nenusileidžia laikinajai sostinei, kad Tauragėje gyvenantys žmonės myli ir vertina tikrą muziką.Šis festivalis įrodė, kad tai nebuvo vienadienis sumanymas, neturintis tęsinio, o rimtas, motyvuotas renginių ciklas, pretenduojantis tapti tradiciniu. Mikalauskai džiaugiasi, kad pavyko pasikviesti net du orkestrus – Panevėžio muzikinio teatro orkestrą bei Šv.Kristoforo kamerinį orkestrą su Maestro D.Katkumi priešaky. Verta paminėti ir V.Noreikos koncertą, suteikusį unikalią galimybę pamatyti, išgirsti bei pajusti Maestro dvasią.– Tauragės vokalinės muzikos festivalis nėra komercinis projektas, tai liudija ir bilietų kaina. Dažnai žmonės klausia, kodėl darome šį festivalį, jei jis mums neatneša apčiuopiamos naudos. Klausėme savęs to paties ir radome atsakymą – ne visuomet materiali nauda verčia jaustis laimingais, – nuoširdžiai sakė S.Mikalauskienė. Be rėmėjų – nei iš vietos Festivalio organizatoriams norėtųsi, kad tauragiškių dėmesys į organizuojamus renginius su metais būtų vis didesnis.– Dažniausiai patys būname šio festivalio mecenatais, tačiau darome tai iš meilės mūsų miestui Tauragei, – sakė L.Mikalauskas.Šiais metais vienu iš pagrindinių festivalio partnerių buvo Lietuvos nacionalinė filharmonija, tad tauragiškiai turėjo galimybę pamatyti ir išgirsti naujausias koncertines programas, parengtas Lietuvos scenos grandų. Festivalio partneriais taip pat buvo Tauragės kultūros centras, Tauragės moksleivių kūrybos centras bei Tauragės rajono muzikos mokykla.– Prieš kiekvieną koncertą sulaukėme jų pagalbos, parengiant sceną ir pasiruošiant priimti koncerto dalyvius. Visų nuoširdus bendradarbiavimas padėjo pasiekti gražių rezultatų, – negaili padėkos žodžių festivalio organizatorius.– Turime rėmėjų, palaikančių antrus metus iš eilės, pritariančių idėjai ir žadančių likti kartu ir kitais metais. Nors šiemet jų indėlis buvo gerokai mažesnis nei pernai, tačiau norisi pasidžiaugti, kad visgi jų yra: be jų pagalbos nebūtų buvę įmanoma surengti tokios apimties festivalio. Tauragės rajono savivaldybės suteikta parama leido pradėti organizuoti šį renginių ciklą, – dalinosi organizaciniais rūpesčiais Sigita. – Džiugu, kad žmonės jau pradeda suprasti, jog šis festivalis yra ne organizatorių, o visos Tauragės reikalas, ir jį kuriame mes visi. Šiais metais sulaukėme daugiau pagalbos iš šalies. Pavyko įvesti tradiciją pavaišinti festivalio dalyvius Tauragėje gaminama produkcija – „Tauragės maisto“, „Molupio“ bei Vilkyškių pieninės gaminiais. Tauragiškiai kviečiami prisidėti idėjomis – Kitais metais taip pat ieškosime gražios idėjos, apjungiančios koncertus, – žadėjo S.Mikalauskienė. – Ieškome abipusio ryšio su tauragiškiais – labai norėtume sulaukti pastabų, idėjų, ką kiekvienas norėtų matyti kitų metų festivalyje, kas patiko ar nepatiko šiame. Socialiniame tinkle „Facebook“ yra įkurtas Tauragės vokalinės muzikos festivalio profilis – ten bus atidaryta skiltis, kurioje bus galima pateikti pasiūlymų. Gera sulaukti gražių žodžių po suorganizuoto renginio, padėkos skambučių už gražiai praleistą laiką. Po šio festivalio supratome ir keletą savo klaidų, kurias tikrai ketiname išspręsti kitąmet, sukviesti ir tuos žiūrovus, į kurių širdis šiemet dar nepavyko prisibelsti, – pažadėjo Sigita ir Liudas Mikalauskai.
Tradicijai užauginti reikia užsidegimo ir kantrybės
Dalintis:
Žymos:
Dalintis:
Pranešk naujieną
Prenumerata
Kontaktai