Rugsėjo 23 dieną Lietuvoje minimos dvi atmintinos dienos – viena jų skirta skaudžiam mūsų šalies istorijos puslapiui, kita – kalbai, kuria bendrauja tie, kuriems pasaulis negirdimas.
Lietuvos žydų genocido atminimo diena
Ši data primena 1943 metų rugsėjo 23 dieną, kai buvo galutinai likviduotas Vilniaus getas, didžiausias nacių okupacijos metais Lietuvoje įsteigtų žydų getų. Jo naikinimas prasidėjo tų pačių metų rugpjūtį, o rugsėjo 23-iąją getas buvo sunaikintas galutinai – dalis kalinių išvežti į darbo stovyklas Estijoje ir koncentracijos stovyklas Vokietijoje, kiti sušaudyti Paneriuose.
Šiemet sukanka 85-eri metai nuo žydų genocido pradžios Lietuvoje. Jau per pirmąsias nacių okupacijos savaites 1941-aisiais prasidėjo masinės žudynės įvairiose šalies vietose – vien tų metų birželio–lapkričio mėnesiais buvo sunaikinta apie 80 proc. tuo metu Lietuvoje gyvenusių žydų. Iki 1944-ųjų iš viso nužudyta daugiau kaip 200 tūkstančių žmonių – apie 90 proc. visos prieškario Lietuvos žydų bendruomenės.
Ši diena skirta ne tik pagerbti aukas, bet ir priminti, kokia turtinga bei sena buvo Lietuvos žydų, arba litvakų, bendruomenė – čia žydai kūrėsi jau beveik septynis šimtmečius, dalyvavo Nepriklausomybės kovose, o tarpukariu turėjo lygias teises, leido savo spaudą ir veikė aktyviose visuomeninėse organizacijose.
Tarptautinė gestų kalbų diena
Šiandien minima ir Tarptautinė gestų kalbų diena, kurią 2017 metais paskelbė Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja. Data pasirinkta neatsitiktinai – būtent rugsėjo 23-iąją 1951 metais buvo įkurta Pasaulio kurčiųjų federacija. Lietuvos Seimas šią dieną į Atmintinų dienų įstatymą įtraukė 2023 metais.
Pasaulyje šiandien gyvena daugiau nei 70 milijonų kurčiųjų, kurie iš viso vartoja daugiau kaip 300 skirtingų gestų kalbų – jos, kaip ir šnekamosios kalbos, yra visavertės, savitą gramatiką turinčios natūralios kalbos, o ne tiesiog žodinės kalbos vertimas į gestus. Lietuvių gestų kalba oficialiai pripažinta gimtąja kurčiųjų kalba dar 1995 metais. Ja Lietuvoje bendrauja apie 7 tūkstančius žmonių, o pati kalba, kaip ir bet kuri kita, nuolat kinta ir vystosi – ji net turi savų dialektų, priklausomai nuo vartotojo amžiaus ar gyvenamosios vietos.
Pranešk naujieną
Prenumerata
Kontaktai