Gandrus globojantys žmonės gali sulaukti nemalonumų

Ne vienerius metus su vienu sparnu likusį gandrą globojantys tauragiškiai „Tauragės kurjeriui“ atviravo bijantys viešintis, kad už tai nebūtų nubausti 1000 eurų bauda, kokia buvo skirta žinomam Tauragės krašto gyvūnų globėjui Sigitui Klymantui, besirūpinusiam nusenusiomis invazinėmis žąsimis – kanadinėmis berniklėmis. Žmonėms nesuprantama, kaip sodyboje ant stogo išperintu gandriuku galima nesirūpinti ištikus nelaimei ir kaip už tai galima bausti.

Aplinkosaugininkai perspėjo

Apie tai, ar draudžiama globoti gandrus, kalbėjomės su Lietuvos gyvūnų globos draugijos Tauragės skyriaus pirmininku Sigitu Klymantu. Ar jis, rizikuodamas gauti baudą vis dėlto apsiimtų savo sodyboje kaip iki šiol rūpintis gandrais, kurių kasmet po keletą sužeistų jam atveždavo gyventojai.

– Man aplinkosauga pasakė – kadangi gandras yra saugotinas Lietuvos paukštis, tai galiu užsitraukti inspektorių rūstybę. Nesuprantu, kokia čia aplinkos apsauga, jeigu gyvūnus reikia pasmerkti mirčiai. Aš esu už gamtos dėsnius, už tai, kad iš plėšrūno nereikia atimti gyvo maisto, o gandrai, kuriems amputuojami sparnai ir kurie jau niekada neskraidys, nebeturės gamtinės prigimties. Bet kas pasakė, kad jie negali gyventi kitaip, kaip, pavyzdžiui, akli ar negirdintys šunys. Nesuprantu, ką šiuo atveju pažeidžiu. Aš aplinkosaugininkams pasakiau – jei žmonės kreipsis pagalbos, aš gandrus priimsiu. Man atsakė, kad galiu būti nubaustas, jei mano sodyboje ras gandrų, – „Tauragės kurjeriui“ pasakojo S. Klymantas.

Šiemet gandrų, kuriems reikalinga žmogaus pagalba, mažiau. S. Klymanto nuomone, kadangi sezonas drėgnas ir netrūksta natūralaus maisto, tėvai-gandrai išmaitino gandriukus ir nemetė jų iš lizdų. Taip pat Tauragės rajone gandralizdžių su ilgasnapiais nenuniokojo vėtros, stipriai siautėjusios rytinėje Lietuvos dalyje.

Gandras nugaišo

– Šiemet sulaukiau trijų skambučių dėl sužeistų gandrų, tačiau jiems jau buvo neįmanoma padėti. Dėl vieno gandro, kuris jau neskraidys, žmogus nuo Pilaitės pusės buvo atvažiavęs pasikonsultuoti – kaip lesinti, kur laikyti, nes pats norėjo juo rūpintis. Sakiau atvežti, jei nesiseks. Negali žmonės globoti gandrų. Tačiau jei sodyboje yra gandralizdis, tai ten gyvenantys žmonės tiksliai pasakys, kada prieš metus, dvejus, trejus ar prieš dešimtmetį gandrai parskrido, kiek gandriukų išsirito, kada išskrido. Tokiems žmonėms gandriukas kaip šeimos narys. Tokie žmonės klausia – jei gandriukas iškrito iš lizdo, ką daryti? Žiūrint iš teisinės pusės, nebelieka jokio žmogiškumo, – kalbėjo gyvūnų globėjas.

Jei gandras sužalotas, žmogus gali kviesti veterinarijos gydytoją, kuris nuspręs, ar sparnuotį gydyti, ar užmigdyti. Neseniai vieno gandro išgelbėti nepavyko. S. Klymantui sekmadienio pavakarę paskambinusi moteris iš Dauglaukio pasakojo, kad po jos ir kaimyno sodą vaikšto gandras lūžusiu sparnu.

– Sakiau, kad pirmadienį vežtų operuoti. Tačiau moteris jau buvo paskambinusi 112. Ten jai pažadėjo, kad perskambins, moteris laukė. O kitą dieną gandrui pablogėjo. Matyt, prasidėjo kraujo užkrėtimas. Kad paukštis nesikankintų, vyras buvo pasiryžęs vežti jį užmigdyti. Aš patariau vykti pas veterinarijos gydytoją Eugenijų Kriaučiūną, jam būčiau už paslaugą užmokėjęs. Tačiau mums besikalbant gandras nugaišo. Taip ir liko neaišku, ar buvo perduota informacija apie jį Laukinių gyvūnų globos centrui, nes iki pirmadienio vakaro niekas moteriai taip ir nepaskambino, – neseną atvejį prisiminė pašnekovas.
Pasak S. Klymanto, kai žmonėms jis pasako, kad priėmęs iš jų gandrą gali būti nubaustas, jie tuo netiki, jiems tai atrodo neteisinga ir nesąmoninga, nežmogiška.

Primename, kad S. Klymantui už rūpinimąsi senomis berniklėmis buvo skirtos baudos. Inspektoriai įvardijo, kad jis augino bernikles, tačiau gyvūnų globėjas to kratosi sakydamas, kad jų neveisė, paukščius tik globojo. Nemažai gyventojų stojo nubausto S. Klymanto pusėn ir net rinko gyvūnų globėjui paramą baudai sumokėti.

Kokios baudos gresia?

Už neteisėtai gandro ar kito laukinio paukščio paėmimą iš gamtos ir laikymą namuose be specialaus leidimo fiziniams asmenims gresia bauda nuo 300 iki 800 eurų pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo pažeidimus (neteisėtas paukščio paėmimas iš natūralios aplinkos). Papildomai užtraukianti paukščio konfiskavimą ir prievolę atlyginti padarytą žalą gyvajai gamtai – specialiomis metodikomis apskaičiuojama gamtiniams ištekliams padaryta žala, kurią teisių pažeidėjo reikalauja padengti Aplinkos apsaugos departamentas. Radus sužeistą gandrą negalima paukščio imti ir neštis į savo namus ar sodybą. Pasak Aplinkos ministerijos, reikia skambinti Bendruoju pagalbos telefonu 112 – operatoriai jūsų pranešimą perduos specialistams, kurie teikia pagalbą sužeistiems laukiniams paukščiams, pavyzdžiui, Laukinių gyvūnų globos centrui, taip pat galima tiesiogiai kreiptis į Aplinkos apsaugos departamentą.