Pranešk naujieną
Prenumerata
Kontaktai
Daugiabučio renovacija nėra tik pastato energinio efektyvumo didinimas ar mažesnės sąskaitos už šildymą. Tai – ilgalaikė investicija į patogesnį, jaukesnį ir saugesnį gyvenimą be avarijų ir nuolatinių remontų. Vis dėlto, ekspertų teigimu, sėkmę dažnai apsunkina planavimo etape padarytos klaidos. Kaip jų išvengti, kad renovacijos procesas būtų sklandus nuo pirmųjų žingsnių?
Pagrindas – kokybiškas planavimas
Vienas iš pagrindinių renovacijos sėkmę lemiančių veiksnių – tinkamai parengtas investicijų planas ir gerai apgalvotas projektavimas. Kauno technologijos universiteto (KTU) Statybinės fizikos laboratorijos vadovas dr. Karolis Banionis atkreipia dėmesį, kad šie žingsniai turi būti paremti tikslia pastato analize ir aiškiai įvardytais techniniais sprendimais.
„Prieš rengiant investicijų planą būtina tiksliai įvertinti pastato būklę. Tipinis atvejis – pasirenkamas ventiliuojamas fasadas, tačiau neįvertinama, ar laikantysis mūras tinkamas tokiai sistemai. Vėliau paaiškėjus, kad konstrukcija nepakankamai tvirta, tenka keisti sprendimus ir projektą, kas reiškia papildomas išlaidas ir vėlavimus“, – komentuoja ekspertas.
Pasak jo, viena dažniausiai pasitaikančių klaidų – teoriniai energinio naudingumo skaičiavimai, kurie neatspindi realios situacijos. Dėl to gyventojai gali turėti nepagrįstų lūkesčių dėl energijos sutaupymo. Kita rizika – projektavimo etape nenumatyta mechaninė vėdinimo sistema. Užsandarinus pastatą be tinkamos oro cirkuliacijos gali pradėti kauptis drėgmė, formuotis pelėsis ir blogėti oro kokybė.
Skuboti sprendimai, paremti vien kaina
Antra klaida, kurią dažnai daro bendruomenės – dėmesys tik trumpalaikiam finansiniam renovacijos efektui. Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus ekspertas Edvardas Petrauskas pabrėžia, kad renovacija turėtų būti vertinama kur kas plačiau, kaip išliekamosios vertės investicija.
„Renovacija leidžia visapusiškai atnaujinti namą – pagerinti saugumą, pakeisti nusidėvėjusias sistemas, sumažinti energijos nuostolius. Modernizuojant pastatą galima integruoti ir papildomas jaukumo ir patogumo suteikiančias funkcijas – didesnius balkonus, dviračių saugyklas, priedangas rūsiuose. Visa tai padidina komfortą ir vertę“, – akcentuoja E. Petrauskas.
Įdiegus išmanias šildymo ir vėdinimo sistemas, gyventojai gali patys reguliuoti mikroklimatą, efektyviai naudoti energiją, o tai prisideda ne tik prie mažesnių sąnaudų, bet ir ilgina pastato eksploataciją. Svarbu suprasti, kad skuboti sprendimai, paremti vien kaina, dažnai atsisuka prieš pačius gyventojus – ir ekonomiškai, ir komforto prasme.
Bendruomenės įsitraukimas – būtina sąlyga
Trečioji klaida – per menkas gyventojų įsitraukimas į renovacijos procesą nuo pat pradžių, jau kai rengiamas investicijų planas ir techninis darbo projektas. Dr. K. Banionis pabrėžia, kad net keli aktyvūs bendruomenės nariai gali nulemti renovacijos eigą, o tuo pačiu – ir viso daugiabučio ateitį.
„Kai sprendimų priėmimas priklauso nuo kelių balsų, net keletas aktyvių gyventojų gali nulemti, ar namas bus renovuotas. Taip pat būna, kad tie patys aktyvūs žmonės vėliau kelia papildomų sąlygų, kurios stabdo procesą. Todėl labai svarbu, kad visi gyventojai būtų informuoti, įtraukti ir dalyvautų sprendžiant iškilusius klausimus“, – pažymi ekspertas.
Anot jo, bendras susitarimas, reguliarus dialogas ir pasitikėjimas projekto dalyviais leidžia renovaciją vykdyti sklandžiai. Gyventojų pasyvumas ankstyvose stadijose dažnai tampa vėlesnių nesutarimų, vėlavimų ar net sprendimų keitimo priežastimi. Kuo daugiau aktyvumo išreiškiama pradžioje, tuo mažiau kliūčių laukia vėliau.
Kvietimas valstybės paramai daugiabučių renovacijai gauti galioja iki 2026 m. balandžio 1 d. Visa informacija apie kvietimo sąlygas: apva.lrv.lt. Paraiškas galima teikti per informacinę sistemą APVIS.
Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.
Teksto autorė: Benita Gaižiūnaitė
Užs. Nr.179
