Rūkymo namie pavojai: tai, ko dar greičiausiai nežinojote

Draudimas rūkyti balkonuose ir bendro naudojimo patalpose atvėrė opią problemą – nemaža dalis tauragiškių tabako dūmus ėmė pūsti savo butuose. Kaip pastebi sveikatos specialistai, šis žalingas įprotis kelia daugybę pavojų tiek rūkančiajam, tiek ir aplinkiniams. Kuo jie rizikuoja?

Rūko net nerūkantys

Įstatyme, uždraudusiame rūkyti daugiabučių balkonuose ir kitose bendro naudojimo patalpose, yra vienas svarbus punktas. Jis nurodo, kad buto šeimininkas, rūkantis kambaryje, privalo užtikrinti, kad tabako dūmai nesiveržtų nei į kitus kambarius, nei į kaimynų namus. Tačiau kaip viskas vyksta iš tikrųjų?

Rūkant kambaryje, tabako dūmai  ypač gretai pasklinda ore, o juos sustabdyti – beveik neįmanoma. Tad jei kaimynas rūko namuose – gyvenantys tame pačiame daugiabutyje iškart pajus pro pravirus langus, ortakius, ventiliacines sistemas besiveržiantį rūkalų kvapą ir net visai to nenorėdami pradės netiesiogiai rūkyti.

Mokslininkai nustatė, kad patalpoje, kurioje surūkoma viena cigaretė, nerūkantis žmogus gali sau pakenkti kaip praleidęs 49 minutes automobilių prigrūstoje gatvėje. Kitas tyrimas – dar iškalbingesnis. Jis skelbia: praleidęs valandą prirūkytoje patalpoje, žmogus pakenkia savo sveikatai tiek pat, lyg būtų pats surūkęs vieną cigaretę. Suskaičiuokime: jei namiškiai pučia dūmą nuolatos, jų šeimos nariai kasdien surūko kone po pakelį. Tai vadinama pasyviu arba antriniu rūkymu.

Tačiau pasyvus rūkymas – tik viena medalio pusė. Ekspertai jau seniai kalba ir apie tretinio rūkymo žalą. Ištirta, kad cigarečių dūmai,  susigėrę į baldus, kilimus, drabužius, nusėdę ant sienų, apmušalų, užuolaidų, kilimų, kitų paviršių, išlieka labai ilgai. Todėl akivaizdu, kad namiškiai, gyvendami patalpose, kuriose rūkoma, ne tik rūko kartu su rūkančiuoju, bet nuolat kvėpuoja teršalais, susigėrusiais į daiktus bei aplinką.

Įtraukia ir chemikalus iš tualetų valiklių

Kalbant apie cigarečių dūmų žalą rūkančiajam ir aplinkiniams, verta atidžiau pažvelgti, kokios nuodingos medžiagos išsiskiria degant tabakui. Tyrimais nustatyta, kad tabakui degant itin aukštoje temperatūroje, siekiančioje iki 900 laipsnių karščio, išsiskiria apie 6 tūkst. skirtingų cheminių medžiagų, iš kurių per šimtą – net nuodingos.

Tai – ne tik daugeliui žinomos dervos ar anglies monoksidas: bekvapės, bespalvės, beskonės dujos, dar vadinamos smalkėmis arba „tyliuoju žudiku“. Cigaretėms degant itin aukštoje temperatūroje, išsiskiria ir chemikalai, kurie dažnai aptinkami buityje naudojamų priemonių, pavyzdžiui, indų, tualetų ploviklių, dažų tirpiklių, sudėtyje. Visa tai rūkantieji ir nerūkantieji įkvepia į savo organizmą. Į jį patenka ir apie 100 tiesioginių vėžinių ligų išsivystymo kaltininkų – kancerogenų.

Su tabako dūmais, be abejo, gaunama ir nikotino. Visiems gerai žinoma, kad nikotinas sukelia priklausomybę ir pririša rūkantįjį prie cigaretės. Bet jei kalbėti apie su rūkymu susijusias ligas, specialistai pabrėžia, kad visgi kaltė atitenka ne nikotinui, o anksčiau minėtoms medžiagoms, susiformuojančioms tabakui degant.

Kenkia ir namiškiams, ir gyvūnams

Apie žalą, kurią rūkantieji sukeliama namiškiams, kalba skaičiai. Moksliniai tyrimai rodo, kad ilgai kenčiant nuo pasyvaus rūkymo, gali trečdaliu padidėti širdies ir tiek pat išaugti plaučių ligų rizikos. Kartu pastebėta, jog nuolat įkvėpdami cigarečių dūmų, susirgti plaučių vėžiu gali net niekada nerūkiusieji.

Būti prirūkytose patalpose ypač kenkia vaikams, nėščiosioms, vyresnio amžiaus ir lėtinių ligų kamuojamiems žmonėms. Tačiau tai tik dalis pasyvaus rūkymo pavojų.

Atlikti tyrimai taip pat įrodo, kad jis itin pavojingas ir naminiams gyvūnams: kvėpuodami cigarečių dūmais užterštu oru, tam tikromis vėžinėmis ligomis gali susirgti šunys ir katės. Jiems taip pat neretai išsivysto įvairios alergijos. Tuo metu paukščiams cigarečių dūmai gali sukelti akių, odos bei kvėpavimo takų problemas.

Kalbant apie rūkymą namuose, nederėtų pamiršti ir nuolat kylančio gaisrų pavojaus. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, pernai Lietuvoje dėl neatsargaus rūkymo žuvo 21 žmogus. Tai – beveik ketvirtadalis visų šalyje 2021-aisiais žuvusiųjų gaisruose.