Šį vakarą – retas gamtos reiškinys: kodėl verta pažvelgti į vakarų dangų

Jau šį vakarą, saulei leidžiantis, virš Lietuvos vyks reginys, kurio nepamatysime dažnai – dalinis Saulės užtemimas. Jei dangus bus giedras, Mėnulio šešėlis vakarų horizonte „nugrauš“ didelę dalį Saulės disko dar prieš pat jai nusileidžiant.

Visiško užtemimo juosta šįkart driekiasi toli nuo mūsų – per Arktį, Grenlandiją, Islandiją ir Ispaniją. Lietuvoje, kaip ir didžiojoje Europos dalyje, matysime tik dalinę fazę. Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto mokslininko Vido Dobrovolsko teigimu, Mėnulis pas mus uždengs apie 85 proc. Saulės disko, tačiau viso reiškinio pamatyti nepavyks – Saulė nusileis dar jam nepasibaigus.

Skirtingose Lietuvos vietose užtemimas atrodys nevienodai – ir laikas, ir uždengto disko dalis priklauso nuo to, kur tiksliai būsite. Taip yra todėl, kad Mėnulio šešėlis per Žemę juda tam tikra trajektorija, o kuo arčiau tos trajektorijos (šiuo atveju – kuo toliau į vakarus ir šiaurės vakarus Lietuvoje) būsite, tuo didesnę Saulės disko dalį matysite uždengtą. Be to, reiškinys vyks prie pat saulėlydžio, o Saulė skirtinguose Lietuvos regionuose nusileidžia skirtingu laiku – todėl vakarų Lietuvoje, kur Saulė leidžiasi vėliau, spėsime pamatyti daugiau nei rytiniuose šalies rajonuose.

Mūsų regione, Tauragėje, tikėtina, kad užtemimas prasidės apie 20.08–20.09 val., didžiausią fazę pasieks apie 20.58–21.00 val., o Mėnulis uždengs apytiksliai 79–81 proc. Saulės disko – tai panašu į kaimyninę Klaipėdą, vieną palankiausių vietų šiam reiškiniui stebėti visoje Lietuvoje. Saulė Tauragėje šiandien nusileis 21.11 val., tad didžiausią užtemimo fazę spėsime pamatyti dar prieš saulėlydį.

Mokslininkas pataria stebėjimui rinktis aukštesnę vietovę su kuo atviresniu vakarų horizontu – viena palankiausių vietų galėtų būti pajūris. Tas pats principas galioja ir stebint iš mūsų krašto: verta rinktis atvirą, kuo mažiau miškų ar pastatų uždengtą vietą, pavyzdžiui, lauko pakraštį ar aukštumą, kad besileidžianti, jau užtemusi Saulė būtų matoma kuo ilgiau, o ne pasislėptų už medžių dar nepasiekusi horizonto. V. Dobrovolskas primena ir svarbiausią taisyklę: į Saulę negalima žiūrėti nei plika akimi, nei pro įprastus akinius nuo saulės – tam reikalingi tik specialūs, sertifikuoti Saulės stebėjimo akiniai.

Pasak V. Dobrovolsko, pilni Saulės užtemimai kažkur pasaulyje įvyksta maždaug kas dvejus metus, tad tai savaime nėra retenybė. Tačiau šis reiškinys išskirtinis tuo, kad tai pirmasis per daugiau nei 27-erius metus užtemimas, matomas iš žemyninės Europos, praneša lrt.lt.

Dar labiau šia diena džiaugiasi danai – jiems, kaip skelbia vz.lt, tai bus didžiausias per 72-ejus metus Saulės užtemimas šalyje: Mėnulis ten uždengs iki 88 proc. Saulės disko. Danijoje reiškiniui ruošiamasi rimtai – suplanuota apie 70 renginių visoje šalyje, o Amagerio paplūdimio gamtos centre laukiama iki 30 tūkstančių žiūrovų. Viena renginio organizatorių, astrofizikė Tina Ibsen sako, kad būtent Saulės užtemimas, kurį ji, tuomet septintokė, stebėjo 1999-aisiais, paskatino ją pasukti į astrofizikos mokslą – po 27-erių metų ji tapo mokslininke ir dabar pati organizuoja panašų renginį, tikėdamasi įkvėpti naują kartą. Beje, tas 1999 metų rugpjūčio 11-osios užtemimas buvo didžiausias Danijoje nuo 1954-ųjų – tuomet per tris valandas ir septynias minutes Mėnulio šešėlis nuslinko apie 14 tūkstančių kilometrų, o dalinė užtemimo fazė buvo matoma didelėje Europos, Azijos ir Šiaurės Afrikos dalyje.

O tiems, kas nemiega ir vėliau, – bonusas: tą pačią naktį savo piką pasieks Perseidų meteorų srautas. Esant giedram dangui, per minutę galima išvysti vieną–dvi „krentančias žvaigždes“, o šįmet jų neužgesins ir Mėnulio šviesa.