80-metis Romualdas Ščiuckas prie vairo nuo 16-os

Aukščiausiąjį automobilių sporto apdovanojimą – Sporto garbės komandoro ženklą iš Kūno kultūros departamento pelnęs Romualdas Ščiuckas mini 80-metį. Garbaus amžiaus automobilių sporto veteranas ir toliau lenktyniauja. Negana to, jis vis dar treniruoja jaunąją kartą Smalininkų kartodrome.

Kaip kauniškis tapo tauragiškiu

Savo 80-ąjį jubiliejų neseniai minėjo dar jaunystėje iš Kauno į Tauragę atvykęs Romualdas Ščiuckas. „Tauragės kurjerio“ pašnekovas gerai žinomas automobilių sporto mėgėjams. Jis ne tik jaunystėje aktyviai propagavo šį sportą, bet ir iki šiol vairuoja, dalyvauja veteranų varžybose, ugdo jaunąją lenktynininkų kartą. Veteranui teko tiesti ir žymiojo Roko Baciuškos sportinį kelią.

– Aš atvažiavau iš Kauno į Tauragę 1965-ųjų rugsėjo mėnesį. Čia tada tvėrėsi rimtas klubas, buvo motociklas. Aš kaip tik Kaune nuo 1958 metų sportavau motokrosą. Atvykęs į Tauragę du metus važiavau motociklu. Vėliau jau pradėjo kurtis kartingai, vieni pirmųjų Lietuvoje. Manęs prašė padėti jiems su varikliais. Taip ir užsikabinau, – kalbėjo R.Ščiuckas.

Garbaus amžiaus sportininkas dar mena, kaip jų klubui buvo skirtas vos vienas mažas kambarėlis, o kartingus teko parsigabenti iš Estijos. Tik vėliau, kai pavyko laimėti pirmąsias vietas moksleivių spartakiadoje bei Lietuvos čempionate, kartingų klubui skirtas visas pastatas, stovėjęs dabartinėje Pilies aikštėje.

– Kartingų būrelį lankyti norėjo daugybė vaikų. Susirinkdavo po rugsėjo 1-osios apie 60 jų. Tik baigdavo mokslo metų pabaigoje gerokai mažiau – iki 10 vaikų. Nes dirbti reikėjo, jei norėjai likti šiame sporte, – tvirtino sportininkas.

Ėmėsi trenerio darbo

Romualdas Ščiuckas pasakoja dar 1971 metais su kartingu laimėjęs Lietuvos čempionatą, 1972 metais laimėjo Lietuvos ir Baltijos čempionatus. Tais pačiais metais jam pirmajam Tauragėje automobilių sporto srityje suteiktas kandidato į sporto meistrus vardas.

– 1973 metais Mėsos kombinatas man nupirko specialų lenktyninį automobilį. Ir atvažinėjau juo, turbūt, trejus metus. Kaune turėjau didelę avariją – ruošiausi čempionatui treniruočių stovykloje, išlėkiau iš trasos ir sudaužiau mašiną. Pačiam nieko, automobilį pavyko atstatyti. Išvykom į Kijevą. Tas varžybas su tuo pačiu automobiliu aš baigiau trečias, – pergales prisiminė tauragiškis.

Treneris su savo auklėtiniu Rojumi Rimkumi Dubajuje vykusiose pasaulio pirmenybėse. Asmeninio albumo nuotrauka

Kiek vėliau, 1976 metais Smalininkuose pradėjus kurti kartodromą, R.Ščiuckas pakviestas ten dirbti treneriu su savimi išsivežė ir kelis jau paruoštus perspektyvius lenktynininkus. Sportininkas neslepia, kad neretai tekdavo išgirsti frazę – „nėra lėšų“, o Smalininkuose žadėjo, kad bus viskas, ko reikia.

– Vaikai visi vietoje, bendrabutyje. O ir trys mano geriausi sportininkai iš Tauragės atvyko paskui mane. 1980 metais iš trasos pastatėme kartodromą Smalininkuose. Atvykdavo net rinktinė treniruotis, tai buvo tuo metu Pabaltijyje rimčiausias kartodromas. Taip pat tais pačiais metais man suteikė Lietuvos trenerio vardą ir ėmiau treniruoti Lietuvos rinktinę, – vardijo Romualdas, 1983   metais laimėjęs savo paskutinį Lietuvos čempionatą.

Kartingus iškeitė į automobilius

Tik apie 2000 metus Romualdas Ščiuckas vėl atsigręžė į Tauragę. Prie to prisidėjo jo buvę auklėtiniai, kurie tapo verslininkais ir ryžosi tęsti autosporto tradicijas savame mieste.

– Pradėjome automobilių sportą – ralikrosą. Pirmais metais laimėjome pirmą vietą. O 2003 metais kartingų komandą sukūrė „Stragutės mėsa“. Atėjo vaikai – kai kurie ir 6 metų – ir dabar tokio amžiaus vaikai ateina, jie 94 km/h greitį tiesiojoje gali pasiekti – Rojus Rimkus kartingais išlošė dvejose klasėse dvi pirmas vietas savo pirmaisiais važiavimo metais. Jis buvo talentas, perspektyvą turėjo, biudžetas buvo pakankamas ir pradėjome visur važiuoti su juo. Jis gavo asmeninį pakvietimą į pasaulio pirmenybes Dubajuje, kur mes išvykome 2007 metais, – auklėtinio pasiekimais didžiavosi treneris.

R.Ščiuckas atviras – automobilių sportas yra labai brangus. Jaunių klasėje besirungiančiam lenktynininkui metus reikia bent 50 tūkst. eurų. Todėl lenktynininko kelyje labai svarbūs būna rėmėjai.

Tebevažiuoja

Lenktynininkas ir treneris Romualdas vairo nevengia iki šiol – tiek kasdienybėje, tiek lenktynių trasoje. 2010 metais jis dar dalyvavo ralyje „Aplink Lietuvą“. „Volgų“ klasėje patyręs vairuotojas laimėjo 1-ąją vietą.

– Garą nuleidi varžybose, – šypsosi treneris. – Per mišką į Smalininkus važiuodamas dūšią atveri, kad nepamirštum, kaip reikia važiuoti. Bet gatvėje, ne. Važiavimas gatvėje ir lenktynėse skiriasi. Lenktynėms ir automobiliai yra specialiai paruošti. Ten nėra, kad kas nors neveiktų, viskas paruošta maksimaliai.

Automobilių sporto veteranai stropiai saugo savo tradicijas. Kalėdinis ir velykinis slalomai – kone privalomi save gerbiančiam automobilių sporto senjorui. Čia galima išvysti ir Romualdo Ščiucko pasirodymus, dažnai – ir laimėjimus.

Per 60 metų – tik du talentai

Nuo pat 16-ojo gimtadienio vairuojantis Romualdas prisiminė gyvenęs tarp Kauno geležinkelio ir autobusų stočių. Jis neslepia, rimti mokslai jo netraukė, tad tėtis padėjo įsidarbinti autošaltkalvio mokiniu. Ten atsirado draugai, kurie domėjosi motokrosu, važiuodavo patys, prie jų prisijungė ir „Tauragės kurjerio“ pašnekovas.

– Tais metais tik tokių metų galėjau pradėti važiuoti. Europos pirmenybėse važiuoja jau 8–9 metų vaikai. Pas mus dar jaunesni. Yra vienas vaikas net 4 metų – dar šnekėti nemoka, o važiuoja visą dieną. Bet daugiausiai šešiamečiai. Ir Simas Baciuška jau mokosi. Rokui Baciuškai buvo gal 7 metai, kai aš jį į Šiaulius vežiausi testuoti trasoje, pažiūrėti, ar yra perspektyvų. Bet ne aš jį treniravau, o Tauras Staniulis, kuris ir valdo Smalininkų kartingus, – atskleidė R.Ščiuckas, pridurdamas, kad per 60 darbo metų matė tik  du vairuotojus, kuriems pakako talento. Visiems kitiems trenerio auklėtiniams laimėjimų pasiekti pavyko tik rimtai dirbant.

– Be nuotykių nebūna rezultatų, – apie avarijas kalbėjo treneris. – Mano tikslas buvo siekti rezultato. Viską pasiekiau, ko norėjau.

Šiuo metu Romualdas Ščiuckas visai nepoilsiauja – dukart per savaitę traukia į Smalininkus, kur treniruoja du šešiamečius, dar nė neinančius į mokyklą. Treneris griežtas – per dieną vaikai kartingais turi apvažiuoti bent 100 ratų (t.y. apie 100 km).