Apsileidėliai gadina vaizdą ir kaimynams nervus

Nors už neprižiūrimus sklypus Tauragės rajono gyvenamosiose teritorijose skiriamos baudos, pačiame mieste, pasak viešosios tvarkos specialisto, dar daug neprižiūrimų privačių teritorijų. Situacija dar tragiškesnė soduose – apžėlusiuose sklypuose veisiasi erkės, žiurkės, plinta Sosnovskio barščiai.

Mieste situacija nebloga

Tauragės miesto seniūnas Žilvinas Majus džiaugiasi, kad rajone atsirado specialistas, atsakingas už viešąją tvarką, ir jam nebereikia eiti pabučiais prašant nusipjauti žolę savo sklypuose. Anot seniūno, situacija Tauragėje gerėja.

– Yra taisyklės, kurios neleidžia mieste auginti didesnės nei 30 centimetrų žolės. Jei seniūnija pjauna ir prižiūri viešąsias teritorijas, tai ir gyventojai turi tą daryti. Daugiausia bėdų su sklypais, kuriuose dar nevyksta statybos, nesikuria naujakuriai, – sakė seniūnas ir pabrėžė, kad piktavalius pažeidėjus pernai kiek apmalšino baudos. – Dar vasara nesibaigė, dar anksti džiaugtis, bet matau, kad šiemet mieste situacija geresnė. Gal dar sausra savo padarė – žolė nudžiūvo pati.

Sodo bendrijų pirmininkai viliasi, kad apleistų sklypų savininkus padės surasti valdžia. Violetos Karaliūnaitės nuotrauka

Stabdo baudomis

Tauragės rajono savivaldybės Teisės skyriaus vyriausiasis specialistas, atsakingas už viešąją tvarką, Paulius Goštautas patvirtino, kad veiksmingiausia priemonė, tramdanti nevalyvus sklypų šeimininkus, – piniginės baudos. Pernai, pasak savivaldybės atstovo, keliems tauragiškiams buvo skirta maksimali – 600 eurų bauda už sklypų nepriežiūrą.

– Tauragės rajono savivaldybės taryba yra patvirtinusi taisykles, pagal kurias gyvenamosiose teritorijose esančių neprižiūrimų žemės sklypų savininkai pirmą kartą įspėjami arba jiems skiriama bauda nuo 20 iki 140 eurų. Antrą kartą jau be jokio įspėjimo skiriama bauda nuo 140 iki 600 eurų. Žolę savo sklype nuo gegužės iki spalio galima auginti ne aukštesnę nei 30 centimetrų, – informavo P.Goštautas.

Kenčia kaimynai

Tauragės rajono savivaldybės taryba pernai priėmė tvarkos taisykles, kurios galioja tik apgyvendintose vietovėse. Pasak P.Goštauto, prižiūrėti tvarką soduose, kurie pamažu virsta gyvenvietėmis, vis dar sudėtinga.

– Soduose yra žemės ūkio paskirties sklypai ir jų priežiūra turėtų užsiimti Nacionalinė žemės tarnyba, bet mes aktyviai talkiname, važiuojame į sodus. Norėtume, kad sprendžiant apleistų sodų sklypų bėdas aktyviau įsitrauktų bendrijų pirmininkai. Jų galioje yra ir bendrijos nario mokesčio padidinimas apleistų sklypų savininkams, ir kitokios priemonės, – sakė P.Goštautas.

Didžiausia apleistų sklypų bėda – besisėjančios piktžolės ir neprižiūrėtoje teritorijoje besiveisiančios erkės, žiurkės, kiti kenkėjai.

Neranda savininkų

Joniškės kaime įkurtoje sodininkų bendrijoje „Pušynas“ registruota 370 sodo sklypų, bet, pasak bendrijos pirmininkės Liucijos Stupurienės, sklypus nuosavybės teise valdo 280 savininkų.

– Kai kurie bendrijos nariai turi nusipirkę net ne po vieną, o po penkis sklypus. Problema su neprižiūrimais sklypais velkasi jau ne vieną dešimtmetį. Visų Joniškės soduose esančių bendrijų pirmininkai bendraujame, kalbamės ir nežinome, ką daryti. Yra tokių sklypų, kurių savininkų nebeįmanoma nustatyti. Senieji savininkai mirę, o paveldėtojų surasti nepavyksta. Kaip išmanome, taip kovojame. Bet galo tam nėra, – guodėsi L.Stupurienė.

Anot pirmininkės, dėl griežtos asmens duomenų apsaugos politikos pirmininkams rasti sklypų savininkų nepadeda nei seniūnijos, nei žemėtvarkos specialistai.

– Prieš kelerius metus nebeapsikenčiau, rašiau raštą savivaldybei, išvardijau neprižiūrimus sklypus, nurodžiau jų numerius. Savivaldybė atsakė, kad spręsti bėdą turi žemėtvarka. Parašiau raštą ir jiems. Tai kai kurie savininkai atsirado, kai kurie bent jau krūmus savo sklypuose iškirto. Manau, kad tik baudos čia padėtų. Norint, kad sodai būtų prižiūrimi, turi įsikišti ir kitos institucijos, – įsitikinusi pirmininkė.

Plinta Sosnovskio barščiai

Pasak L.Stupurienės, kai kuriuose neprižiūrimuose sklypuose jau pradėjo veistis žmonėms pavojingi Sosnovskio barščiai. Aplinkinių sklypų savininkai apie tai informuoja pirmininkę.

– Kai Tauragės seniūnijai vadovavo Danguolė Jatautienė, kelerius metus ji mums duodavo specialaus skysčio, purkšdavome Sosnovskio barščius. Kai kurie sodininkai perlipa kaimynų tvorą ir nupjauna metrą žolės arčiausiai savo sklypo. Bet tai ne išeitis. Visų apleistų sklypų mes nupjauti negalime. Jei kurį nupjauname, atsiranda prašančių nupjauti dar ir dar. Neturime tam skirtų lėšų, – problemas vardijo pašnekovė.

Pirmininkė prisipažino, kad daug bendrijos lėšų suryja ir savivaldybei priklausančių žemės plotų priežiūra. Bendrija prižiūri ir bent keletą kartų per metus pjauna savivaldybei priklausančias pakeles ir pagriovius.

– Vieno pjaunamo aro kaina – 5 eurai. Suma susidaro didelė. Dar viena tokių apleistų sklypų savininkų bėda – nemokamas bendrijos nario mokestis. Mūsų sodininkų bendrijos nariai per metus už arą bendrijai moka 3 eurus. Atrodo, suma nedidelė. Jei sklypas 6 arų, tai surasti tuos 18 eurų nesunku. Bet iš kai kurių mokesčių išsireikalauti negalime keletą ar net keliolika metų, – apgailestavo bendrijos pirmininkė.

Išgelbėjo naujakuriai

Sodininkų bendrijos „Aidas“ pirmininkas Edgaras Marozas pasidžiaugė, kad nedidelėje 70 sodo sklypų savininkų bendrijoje apsileidėlių šiemet nėra. Anksčiau pirmininkui tekdavo priminti bendrijos nariams, kad žolę pjauti reikia daugiau nei kartą per metus.

– Šiemet apleistų sklypų nelikę. Sodus nusipirko nauji šeimininkai ir juose tvarkosi. Per metus vos keletui šeimininkų tekdavo priminti, kad reikėtų nusipjauti peraugusią žolę, nes ji tuoj barstys sėklas į kaimynų kiemus. Didelių prieštaravimų nesulaukdavome, – sakė E.Marozas.