Pranešk naujieną
Prenumerata
Kontaktai
Kaip keista bebūtų, pavadinimas jokios perkeltinės reikšmės neturi. O nustebti galite tik dėl šiandien jums siūlomo objekto. Nes apie televiziją nė žodžio nebus. Tik – apie radiją, kurio galbūt nesiklausote. O gal vis dėlto sumanysite pasiklausyti?
Pradėsiu nuo žurnalistinės nelaimės: turbūt girdėjote, kad ką tik bankrutavo daug metų ėjęs vienas Žemaitijos laikraštis? Bėda. Vieni kolegos darbo netekusius žurnalistus užjautė, kiti nedorais politikais piktinosi, treti kaltino skaityti nustojusius. Dievas tebūna teisėjas. Bet vis vien turiu atskirąją nuomonę: niekada skaitytojas, žiūrovas ar klausytojas neatsisakys informacijos, kuri tikrai yra įdomi. Ir kuri padeda jam atsakyti į visus gyvenimiškuosius klausimus.
Vienas tokių klausimų jau pavadinime įrašytas. Atsakymas – netrukus. O kiti?
Dar, pavyzdžiui, klausiama, ar galima katalikui bažnyčioje tuoktis su kitos tikybos žmogumi, kuris kataliku tapti nenori? Ir dar panašus klausimas: ar galima kažkada seniai įvykusią civilinę santuoką pataisyti taip, kad ji taptų bažnytine? Abiem atvejais atsakymas yra Taip. Bet su viena sąlyga: leidimą turi duoti vyskupas.
Aiškinti turbūt nebereikia: šiandien stabtelėjome ties unikalia „Marijos radijo“ laida, kuri vadinasi „Klausk drąsiai“. Tikiu, kad po dar kelių iš tos laidos pasiskolintų klausimų tikrai pradėsite jos eteryje ieškoti. Nes ji ne tik plečia akiratį. Ji dažnai išsprendžia ir asmenines problemas. Ir sielą nuramina netgi tiems, kurie netiki, kad toji siela apskritai egzistuoja.
O dabar – netikėčiausioje rašinio vietoje – teįsiterpia anekdotas.
Suvalkietis Steponas prisakė žmonai, kad po mirties visos jo asmeninės santaupos taip pat būtų įdėtos į karstą ir kartu palaidotos. Nes negali gi žinoti: gal ir Ten pinigėlių prireiks. Stepono žmona suvalkietė Marytė pažadą kruopščiai išpildė. Pinigėlius nunešė į banką. Bet į velionio švarko kišenėlę gražiai įguldė kreditinę kortelę. Jei bus reikalas – tesinaudoja.
Tas anekdotas – iš laidos „Klausk drąsiai“. Tiems, kurie jos niekuomet negirdėjo. Ir todėl manė, kad ten tik neįdomūs pamokslai ar graudžios giesmės. Laidą veda ir bažnyčios patriarchai, ir jauni modernūs kunigai. Todėl gausu joje įdomybių, humoro ir žinių, kurios reikalingos kiekvienam išsilavinusiam lietuviui. Daugeliui tikrai taps naujiena, kad tos laidos vedėjai varu į bažnyčią nė vieno klausytojo nevaro. Bet, pavyzdžiui, subtiliai paaiškina (prašome nenustebti!), kad sekmadieninis bažnyčios aplankymo tikslas nėra ir negali būti tik malda. „Pasimelsti jūs galite ir savo namuose“, – taip buvo teigiama. Ir sukonkretinta: sekmadienio bažnyčioje tikslas yra Komunija, kurios namuose negausi. Tikėjimo bendrystės patvirtinimas yra tikslas. Ir tikslas yra liturgija (Šioje vietoje norėčiau, kad rašinį skaitantieji ir tikrais katalikais save vadinantieji pabandytų atsakyti, kas gi toji liturgija yra. Ar visiems pavyks?).
Bet pamokslauti nežadu. Perpasakoju jums tą, kas pasirodė įdomu ar naudinga.
Ar galima išpažinties eiti nuodėmes ant lapelio susirašius? Ar jas paskaityti privalu, ar tiesiog raštelį kunigui paduoti galėčiau? – klausia senyvas pilietis, besibaiminantis dėl prastos savo atminties. Sutrumpintas atsakymas būtų toks: kaip jums patogiau.
Ar galiu naudoti pernykštį šventintą vandenį? Jei ne, tai ką su juo daryti? Trumpas atsakymas (laidose jie visi ilgesni, nei čia cituoju): reikia išpilti. Bet pagarbiai. Kaip pagarbiai tai daryti, katalikams aiškinti nereikia. O visiems kitiems – tuo labiau.
Ką daryti su senomis šermenų nuotraukomis? (Buvo gi toks nevykęs paprotys, kurį pagaliau išgyvendinom). Atsakymas: sudeginti. Vėlgi – nepamirštant pagarbos.
Pats įdomiausias klausimas. Ar galima priimti Sakramentą, jei gyveni antrojoje santuokoje, bet toji antroji santuoka yra skaistybėje? Atsakymas: jei iš tikro gyveni skaistybėje – galima. Bet buvo ir gluminanti antroji klausimo dalis: o jei netyčia su antrąja žmona… nusidėsi? Atsakymas: reikia nuodėmę išpažinti. O toliau… vėl privalo būti skaistybė (Kažkaip painiai čia. Ir gudriai. Bet tikiu, kad pagal kanonus. Galbūt.).
Serganti mama prašė perimti jos maldas, nes jai melstis sveikatos trūksta. Bet aš nespėju už save ir už ją. Ar darau didelę nuodėmę? Atsakymas: spęskit pati, Dievas nėra teisėjas, kuris kontroliuoja, ar darai nuodėmę, ar ne. Bet kalta nesijauskit.
Ar buvo radijo laidoje „Klausk drąsiai“ nors vienas abejonę sėjantis atsakymas? Vienas buvo tikrai. Kai kalbėta apie karantino metu tik į rankas dalijamą Komuniją: jaunas kunigas teigė, kad sveikatos apsaugos ministro patarimus reikėtų priimti kaip Dievo valią. Dievaži, nesutinku! Ir tikriausiai taip manau ne aš vienas.
Pabaiga. Tai ar galima kaire ranka žegnotis?
Jei jūsų dešinioji yra lūžusi, o visas petys įmontuotas į įtvarą, tai, žinoma, galima!
