Ar reikia iš alimentų nemokančių tėvų atimti teisę vairuoti?

17 tūkstančių – tiek vaikų Lietuvoje negauna iš savo tėvų jiems priteisto išlaikymo. Tokie oficialūs „Sodros“ duomenys. Juos auginantiems tėčiams ir mamoms padėti imasi valstybė, kurios skiriamos mėnesinės išmokos nuo liepos mėnesio bus didinamos. Nors neseniai spaudoje svarstyta, kad savo vaikus išlaikyti vengiantiems tėvams (mamoms) turi būti atimtas vairuotojo pažymėjimas ar kitaip suvaržytas gyvenimas, Tauragėje gyvenanti trijų vaikų mama įsitikinusi – daugeliu atvejų jokios priemonės nepadės.

Didina išmokas vaikams

Skelbiama, kad nuo liepos 1 d. didėja vaiko išlaikymui skiriami pinigai iš „Sodros“ – nuo 133,2 iki 185 eurų. Ši naujiena aktuali tiems tėvams ir mamoms, kurie augina vaikus vieni, o kitas vaiko tėvas nemoka teismo priteisto išlaikymo. „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje tokių vaikų yra apie 17 tūkst., kurių išlaikymu iš mokesčių mokėtojų pinigų rūpinasi valstybė, o ne jų tėvai.

Kaip „Tauragės kurjerį“ informavo „Sodros“ komunikacijos specialistė Skirmantė Ramoškaitė, šių metų sausio–gegužės mėnesiais vaikų išlaikymas mokesčių mokėtojams kainavo 10 mln. Eur. Per visus 2025 metus – 23,4 mln. Eur. Šiuos pinigus „Sodra“ vėliau stengiasi išieškoti iš vaiko išlaikymu nesirūpinusių tėvų. Pirmiausia siunčiami raginimai sumokėti susidariusią skolą, jei tą padaryti vengiama, dėl skolos išieškojimo kreipiamasi į antstolius, kurie darbo imasi Lietuvos teritorijoje. Jei skolininkas gyvena užsienyje, kreipiamasi į užsienio šalies kompetentingą instituciją.

Skolą „Sodrai“ grąžinti vengiantiems skolininkams taikomos įstatymais numatytos priemonės: pinigai nurašomi nuo banko sąskaitos, gali būti areštuojamas asmens turtas, priverstinis turto įkeitimas. Dėl skolos išieškojimo įstaiga gali kreiptis ir į skolininko darbdavį ar net teisėsaugą, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas. Nepaisant šių priemonių, didžioji dalis skolos negrąžinama.

„Turimais birželio mėnesio duomenimis, iš vaikų išlaikymo išmokų skolininkų „Sodra“ susigrąžino 30,24 proc. bendros skolos“, – liūdną statistiką elektroniniame laiške laikraščio skaitytojams akcentavo S.Ramoškaitė.

Teisinių priemonių vaikų išlaikymą „pamiršusiems“ tėvams atgaivinti atmintį lyg ir yra, tačiau jos veikia ne visada. Visai neseniai viešojoje erdvėje buvo kilusios diskusijos, kad būtina imtis kažko kito. Svarstyta, kad reiktų riboti kai kuriuos malonumus – pavyzdžiui, neleisti skolininkui įsigyti žvejo bilieto. Vienišos mamos (nediskriminuojant pagal lytį reikia pasakyti, kad daugiausia vaikų išlaikymą yra pamiršę būtent vyrai, tačiau yra ir moterų), klausiamos žurnalistų, svarstė, kad gal padėtų teisės vairuoti atėmimas. Žinoma, nemažai buvo ir tam prieštaraujančiųjų – o kaip tada asmuo uždirbs pinigus, kurie galėtų būti išieškomi vaiko išlaikymui?

„Tokio žmogaus jokios priemonės nepaveiks“

Tauragėje gyvenanti Simona (tikrasis vardas redakcijai žinomas) viena augina tris vaikus. Jos buvęs vyras vaikų išlaikymui pinigų neskiria. Simona įsitikinusi, kad jų išieškoti neįmanoma – vyras dirba neoficialiai, uždirbtus pinigus prageria ir vaikais nesirūpina. Nesilaiko ir bendravimo su vaikais tvarkos.

– Pasakysiu atvirai – mano vaikams nieko netrūksta. Turi jie ir internetą, ir telefonus, ir kompiuterį, vasarą kur nors nuvažiuojame. Šiaip ne taip viską pasidarau ir vaikai laimingi. Kai dirbau vienoje parduotuvėje, dirbdavau ir viršvalandžius, kad tik pinigų būtų. Tėtis sėdėjo namuose, o aš dar auklę samdžiau, kad mažus vaikus prižiūrėtų. Jei vykdavau uždarbiauti pas ūkininką, tai vaikus veždavausi, nes tėtis negali jų prižiūrėti. Todėl ir išėjau, – atviravo Simona.

Savo istorija anonimiškai su laikraščio skaitytojais sutikusi pasidalyti moteris detalizavo, kad išsiskyrė 2020 metais. Kiekvieno vaiko išlaikymui teismo sprendimu tėtis turėtų mokėti po 250 eurų kas mėnesį, taigi iš viso 750 eurų. Tačiau nemoka nė cento.

– Vienas vaikas jau sulaukė 18 metų, teko eiti pas teisininką (mums padeda Dainius Domikas), kad jo išlaikymui skiriami pinigai būtų priteisti jau pačiam vaikui, o ne mamai. Kitas nešioja akinukus ir dažnai juos sulaužo, o nauji kainuoja 300 eurų. Į visus prašymus padėti ir skirti pinigų tėtis atsako, kad jų neturi, – kaip savaime suprantamą dalyką pasakojo tauragiškė.

Moteris pasidalijo ir savo gaunamų išmokų dydžiu: iš savivaldybės gauna 617 Eur vaiko pinigų kaip daugiavaikė mama, o iš „Sodros“ – beveik 400 Eur (po 133,2 Eur kiekvienam vaikui). Simona džiaugiasi, mat dabar yra antrą kartą ištekėjusi ir vyras visada pasiteirauja, ar vaikai paruošti mokyklai, ar nieko netrūksta. O dėl tėčio vengimo išlaikyti savo vaikus moteris jau kreipėsi ir į prokuratūrą, tik didelių vilčių nededa.

Ar teisės vairuoti atėmimas ar jos apribojimas kaip nors pakeistų trijų vaikų mamos Simonos situaciją?

– Mano buvusio vyro niekas neprivers susidomėti savo vaikais. Jam teisė vairuoti buvo atimta jau ne vieną kartą. Jis nė karto nepaklausė, ar vaikams ko nors trūksta, – nuoskauda pasidalijo Simona. – Jis skolingas vaikams ir turi kitų skolų – bus turbūt 20–30 tūkstančių eurų. Nuosavo turto neturi jokio. Lietuvoje gyvena ir dirba, bet viskas „juodais“. Nėra kaip ir ko iš jo išieškoti.

„Sodros“ išmokos – ne dovana

Bent kokio vaikų išlaikymo iš buvusio vyro siekianti Simona kreipėsi į nemokamą teisinę pagalbą Tauragės rajono gyventojams teikiančią advokato Romualdo Juščiaus kontorą. Teisinę pagalbą teikiantis advokato padėjėjas D.Domikas įsitikinęs, kad įstatymas vaikus vengiantiems išlaikyti tėvams yra griežtas.

– Vaiko išlaikymas daugeliui iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip skola buvusiam sutuoktiniui. Tai didžiulis nesusipratimas. Tai skola vaikui ir įstatymas į ją žiūri gerokai griežčiau, nei dažnas įsivaizduoja. Baudžiamasis kodeksas nustato aiškiai: tas, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Teismo sprendimo nevykdymas jau yra baudžiamasis nusižengimas. Taigi vienas straipsnis baudžia už pareigos vaikui apleidimą, kitas – už paties teismo sprendimo ignoravimą, – „Tauragės kurjeriui“ kalbėjo D.Domikas.

Jis primena, kad „Sodros“ skiriama vaiko išlaikymo išmoka, kai teismo sprendimo nepaiso ir jos nemoka vienas iš tėvų, nėra dovana iš mokesčių mokėtojų piniginės. Šiuos pinigus valstybei teks grąžinti.

– Skola anksčiau ar vėliau grįžta į biudžetą. Mokesčių mokėtojai dėl to nenukenčia. Dažna situacija, kai vaiko tėvai nurodo, kad skolos neįmanoma išieškoti, nes skolininkas dirba užsienyje. Tai ne visada tiesa. Apie tarptautinį išieškojimą verta pakalbėti atskirai, nes būtent čia susitelkia daugiausiai klausimų. Tėvas, dirbantis ar gyvenantis užsienyje, neretai mano esąs nepasiekiamas. Praktika rodo priešingai, – informavo D.Domikas.

Pasak teisininko, reikalui esant, „Sodra“ teismo sprendimą išlaikyti vaiką (-us) perduoda užsienio valstybės kompetentingai institucijai, kuri lėšas išieško pagal savo nacionalinę teisę. Įmanomi ir atskaitymai iš atlyginimo, banko sąskaitų ar net ir turto areštas ten, kur skolininkas faktiškai gyvena.

– Išimtis lieka tik viena – kai skolininkas yra apsigyvenęs valstybėje, kuri nepriklauso nei Europos Sąjungai, nei konvencijai. Tokiais atvejais išieškoti pavyksta gerokai sunkiau, nes tenka remtis dvišalėmis sutartimis ar kitais individualiais teisiniais kanalais, – pavyzdžiais dalijosi advokato padėjėjas, primindamas, kad savaime pats procesas neprasidės – dėl vaiko išlaikymo vengimo vienas iš tėvų turi dėl to kreiptis į teisininkus, taip pat turi būti žinoma valstybė, į kurią išlaikymo vengiantis vienas iš tėvų išvyko.

Anot teisininko, kreiptis būtina kuo anksčiau, kol dar „pėdsakai švieži“.

Jokia paslaptis – dažnai vaiką išlaikyti vengiantys tėvai tikina, kad pinigai bus skirti kito tėvo, gyvenančio su vaiku, įnoriams tenkinti. Tačiau, pasak D.Domiko, provincijoje gyvenantiems vaikams priteisiamos sumos gan kuklios.

– Iš tokios sumos sunku patenkinti net būtiniausius vaiko poreikius, o apie kažkieno kaprizus net neverta kalbėti. Vaikui valgyti reikia šiandien. Batų rudeniui reikia šiandien. Mokslo priemonių į mokyklą reikia šiandien. Vaikas neturi galimybės laukti, kol antrasis iš tėvų subręs vykdyti savo pareigą. Valstybė šioje srityje neatsipalaiduoja. Antstolių, „Sodros“ ir tarptautinio bendradarbiavimo įrankiai tobulėja, o pats vengiantis asmuo dažnai galiausiai sumoka kelis kartus daugiau, nei būtų sumokėjęs laiku. Iš savo praktikos matau paprastą dėsningumą: kuo ilgiau bandoma pasislėpti, tuo daugiau tai galiausiai kainuoja, ir ne tik finansiškai. Anksčiau ar vėliau skolą tenka sumokėti, – įsitikinęs pašnekovas.