Buvusi Norkaičių etnocentro vadovė pakviesta dirbti Pagėgiuose

Žinoma etnografė Jurgita Brazauskienė, aštuonerius metus vadovavusi Norkaičių etnokultūros centrui, šias pareigas pernai palikusi gana triukšmingai, pareiškusi, kad patyrė vadovybės mobingą, prieš keletą dienų pradėjo eiti Pagėgių kultūros centro etnografe. Lygiagrečiai kuria ir savo verslą.

Charizmatiškąją žemaitę Jurgitą Brazauskienę tauragiškiai prisimena iš jos surengtų įspūdingų etnografinių renginių, kurie žavėjo ne tik eilinius tauragiškius, pagyrų etnografei ir jos darbui negailėjo ir vietos politikai. Tačiau Norkaičių etnokultūros centrą iš Tauragės kultūros centro perkėlus į muziejų „Santaka“, kilo nemenkas konfliktas tarp Jurgitos Brazauskienės ir muziejaus direktorės Eglės Červinskaitės. Skandalas kilo, kai 90 proc. etnocentre sukauptų eksponatų J. Brazauskienė, išeidama iš darbo, susiruošė išsinešti kartu. Mat, jos teigimu, visi šie eksponatai buvo sukaupti jos arba padovanoti Norkaičių bendruomenės narių ir etnocentrui nepriklauso. Apie tai išsamiai rašė „Tauragės kurjeris“.

Nuo šių nelinksmų įvykių prabėgus metams, J. Brazauskienė pradėjo dirbti etnografe Pagėgių savivaldybės kultūros centre, kuris tuoj apie tai paskelbė: „Sveikiname įsiliejus į kolektyvo gretas ir linkime sėkmės puoselėjant Mažosios Lietuvos tradicijas!“ Iki pradėdama dirbti Pagėgiuose J. Brazauskienė organizuodavo renginius pagal individualius užsakymus, vedė edukacijas, rišo sodus, kuriuos žmonės noriai įsigyja.

Paskelbusi socialiniuose tinkluose žinią apie naują darbovietę, Jurgita sulaukė daugybės sveikinimų iš tauragiškių: „Nepasisekė Tauragei, pasisekė kitiems“ (Vaida L.), „Šitokio lygio specialistei darbo Tauragėje neatsirado“ (Sigitas Kancevyčius), „Jurgita labai puikiai dirbo Norkaičių amatų centre, bet su vienos ponios atėjimu į Tauragės KC… Čia jau senokai gerų specialistų ir darbuotojų nereikia, čia reikia lojalių, neprieštaraujančių, su ta pačia nuomone, pučiančių į vieną dūdelę“ (Saulius B.), „Geriausia dienos naujiena! Nuostabus žmogus ir puiki savo srities žinovė!“ (Efrema Bitinienė), „Žinosime, kur vyksta neprilygstami etnokultūros renginiai“ (Vitalija V.), „Baltai pavydu. Sekas tiems Pagėgiams, Tauragei – netektis“ (Rasa J.).
Pakalbinta „Tauragės kurjerio“, J. Brazauskienė sakė, kad dirbti Pagėgiuose buvo pakviesta. Pasak Jurgitos, kelios įstaigos kiek anksčiau siūlė darbą Tauragėje, bet tuomet ji dar norėjusi pailsėti. Kaip gyvenimas teka jos buvusioje darbovietėje – Norkaičių etnokultūros centre, ji trigė nežinant, kadangi nueinanti tik į biblioteką, veikiančiame tame pat pastate.

– Tauragės kultūros centras manęs nekvietė, tie, kurie seniau ranką spausdavo, dabar vengia. Susipažinau su naująja Norkaičių etnocentro darbuotoja Inesa. Ji man labai patiko, manau, kad jai labai tinka tas darbas. Dirbsiu dabar Pagėgiuose etnografe, tik ne su žemaičių kultūra, o su Mažosios Lietuvos. Tauragę dabar pažinsiu iš abiejų pusių, – kalbėjo J. Brazauskienė.

Ne paslaptis, kad J. Brazauskienei išėjus iš etnokultūros centro plačiai buvo kalbama, jog ji nesutarė su muziejaus direktore, todėl arba viena, arba kita turėjo išeiti. Paklausta, kaip ši situacija jai atrodo prabėgus metams, J. Brazauskienė iki šiol mano, kad jos buvo atsikratyta.

– Dabar jau suprantu, kad buvau „išpjauta“ iš darbo, nors iš pradžių maniau, kad pati išėjau. Tik iki šiol nežinau – kodėl, net neįsivaizduoju, už ką. Šimtą metų ten būčiau dirbusi. Džiaugiuosi, kad darbas Norkaičių etnocentre davė vaisių. Pagėgiuose dirbsiu tik puse etato, nes paraleliai kuriu savo verslą, investuosiu į savo veiklą. Metus buvau likusi be pajamų, noriu apsidrausti. Planuoju, kad po metų ar dvejų jau turėsiu įkūrusi relaksacinę zoną skirtą moterims. Ir šiuo metu privačiai vedu ir vesiu renginius, edukacijas, – atviravo pašnekovė.
Savo centrą J. Brazauskienė planuoja įkurti Tauragės rajone, savo erdviuose namuose Norkaičių kaime.