Carą užrūstinusi žymioji koplyčia laukia remonto

Lankininkų (Teodoravo) dvaro koplyčia, sudalyvavusi sukilimo kovoje, nors yra užkonservuota, tačiau kasmet vis labiau nyksta – įvairios oro sąlygos ardo mūrines sienas. Batakių seniūnija kuria planus, kaip ją būtų galima atgaivinti. O traukos objektas ji ir dabar yra – žmonės čia dažnai užsuka.

Lankininkų dvaro sodybos kompleksą sudaro ponų namas, svirnas, urėdo namas ir koplyčia. Ponų namas yra privatizuotas, urėdo namo pusė stogo jau įgriuvo, vargana būklė ir koplyčios. Svirnas išsilaikęs geriausiai. Visi šie statiniai yra valstybės saugomas architektūrinis paminklas.

Koplyčia, kol bus rastas finansavimas remontui, buvo užkonservuota: uždėtas laikinas stogas, užsandarintos angos.

Apsilankius prie koplyčios matyti, kad nuo vieno lango apačios dingusi nedidelė dalis plokštės, todėl atsivėrė stiklinis langas, kurio kampe išdužęs stiklas. Tauragės kultūros paveldo tarnyba dar 2021 m., atlikusi bendrą koplyčios būklės patikrinimą, dokumentuose įrašė, kad ji blogėja. Taip pat buvo pažymėta, kad blogėja puošybos, sienų konstrukcijos ir jų apdailos fizinė būklė. Batakių seniūnijos seniūnė Kristina Kiršė atskleidė, kad jiems labai rūpi šis paveldo objektas.

– Planuojame, viskas dar tik tokioje pirminėje stadijoje. Kai tą turtą persižiūrėjome, tada kilo mintis, kad jį reikėtų atgaivinti, atnaujinti, padaryti kaip lankomą objektą. Restauravimui reikės nemažų finansų. Žiūrėsim, kaip čia mums pavyks. Iki šiol ta koplyčia yra labai lankytina, nes jos istorija labai įdomi. Tos koplyčios vienas iš altorėlių yra pargabentas į Batakių Šv. Onos bažnyčią, – pasakojo seniūnė.

Koplyčia yra neogotikos stiliaus, mūrinė, aštuonkampio plano, o įgilinti pamatai sumūryti iš smulkių lauko akmenų. Išlikusi viena autentiška sija atskleidžia, kad perdanga buvo medinė. Ir grindys medinės, o stogas – skardinis. Sienos išmūrytos iš mažai išdegtų keraminių plytų. Fasadą puošia puskolonės su profiliuotų plytų kapiteliais, langų arkos – smailiaarkės. Sienos tinkuotos iš vidaus ir išorės. Kaminas sumeistrautas iš silikatinių plytų.

Svarbi koplyčios vieta Lietuvos istorijos vingiuose. Rašytiniuose šaltiniuose nugulė faktai, kad prie Lankininkų (dar vadinamo Teodoravo) dvaro sodybos 1863 m. vykusiame sukilėlių ir kazokų susirėmime dalyvavo Batakių bažnyčios vikaras kunigas Jonas Rajauskas. Už tai jis buvo įkalintas, po ketverių metų Kauno kalėjime mirė. Tas ginkluotas pasipriešinimas labai supykdė caro valdžią, todėl ji 1864 m. nugriovė Batakių dvaro koplyčią, o Lankininkų (Teodoravo) koplyčią uždarė ir neleido joje melstis. Nukryžiuotojo skulptūra ir paveikslai buvo perduoti Batakių bažnyčiai, o koplyčia pritaikyta bitininko poreikiams, naudota kaip sandėlis. Ne lengvesnius laikus koplyčia išgyveno ir kolūkio laikais.